Jeigu rinktume labiausiai lietuviškam humorui nusipelniusį žmogų, gana aukštą vietą rinkimuose užimtų Algis Ramanauskas. Žinoma, jeigu rinkimai vyktų kokiais 2000 metais. Nes, artėjant saulėlydžiui, Algutis, kaip švelniai aš jį vadinu pokalbiuose su draugais, pradėjo save ir savo tulžį dalinti visiems aplinkui. Prašomas ar neprašomas.
„Ar tik ne ten kažkas pasakė „bei“? (Delfi.lt nuotrauka)
Tarp brandžiame amžiuje Algučiui atsiradusių įpročių yra:
Prisipažinsiu, šis įrašas bus labiausiai seilėtas iš visų, kuriuos iki šiol esu parašęs. Jis bus apie mano vaikystę. Praėjusią savaitę pora dalykų privertė mane ją atsiminti. Visų pirma, tai pono Vergo įrašas apie nostalgiją. Ilgokai pamąsčiau, bet kažkaip nieko nostalgiško nesugalvojau. Bet antra savaitės žinutė privertė atsiminti dalyką, kuris man kelia nostalgiją dydžio sulig televizijos bokštu. Tai pirmieji mano matyti vakarietiški animaciniai filmai.
Ką veikti ilgais žiemos vakarais? Na gerai, yra kompiuteris, galima sėdėti internete ir bloginti arba pas paneles one.lt forumuose rašinėti „fajniulka mergička :****** mua“, bet kai kada tai atsibosta. Tuomet galima prisiminti seną gerą draugą, kuris ėsdavo laiką prieš visą šitą kompiuterių erą.
Visai natūraliai iškyla klausimas – ką žiūrėti? Kartais tenka rinktis mažiausiai dalbajobišką programą, nes visos jos pakankamai dalbajobiškos. O kaip išsirinkti? Labai paprastai – susidedi vienos ar kitos programos pliusus, minusus ir žiūri kuri turi daugiausiai pliusų. Kas žino, gal taip ir jums padėsiu išsirinkti ką žiūrėti.
Maksimalus televizijos įvertinimas – 15 balų, televizijas vertinau pagal 3 kategorijas – laidas, serialus ir filmus. Pliuso ženklas rodo, kas man patinka, o minusas – kas nepatinka. Viskas paprasta. Visi supratot? Skaitom
Apie
