
Spamas (lietuviškai brukalas) – viena opiausių problemų šiuolaikinėje elektroninio pašto sistemoje. Įvairiais skaičiavimais spamas sudaro nuo 90 iki 95 procentų visų išsiųstų laiškų. Kiekvienam pažįstamas vaizdelis, kai atsidarę savo elektroninio pašto dėžutę matome keliasdešimt laiškų, kurie mus ragina ką nors pirkti, aukoti ar atiduoti. Žinoma su internetinėmis šiukšlėmis kovojama labai intensyviai: kuriami vis tobulesni filtrai, kurie neleidžia tokiems laiškams pakliūti į mūsų pašto dėžutę, taip pat yra sukurta ne viena organizacija, kuri tiesiogiai su tuo kovoja, pričiumpa „spamintojus“ ir juos baudžia.
Teoriškai ši sistema turėtų labai sumažinti arba visiškai sunaikinti elektronines šiukšles. Tačiau praktiškai ji nieko verta. Tuo teko įsitikinti savo kailiu. Dėl spamo, kurį mums siunčia užsienyje esantys žmonės mes nedaug ką galime padaryti, nebent uždėti varnelę ant „spam“. Vėl prieikime prie teorinių pamąstymų. Teoriškai spamą, kurį siunčia Lietuvoje esantys asmenys/įmonės/organizacijos turėtų būti lengva sunaikinti. Tereikia parašyti laišką Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir ši šiukšlių siuntėjui skiria baudą nuo 1000 iki 30 000 litų.
Kaip aš kovojau su spamu
Sausio 31 dieną į mano pašto dėžutę atėjo laiškas:
„Sveiki,pirmąkart Lietuvoje paskaitą apie inovacijas ir idėjų gamybą, skatys
Europoje pripažinta idėjų gaminimo pionierė ir įmonės „Brainstore“ viena
įkūrėjų Nadja Schnetzler. Daugiau informacijos rasite prisegtame
pranešime.
Geros dienos linkėdama, „Pro Consulto“ komanda.“
Blogeriai – žurnalistai?
Aš nebuvau vienintelis, kuris gavo tokį laišką. Štai Kidea šį laišką palaikė pranešimu spaudai. Tačiau sustokime ir susimąstykime. Ar blogeriai Lietuvoje turi tokias pačias teises, kaip ir žurnalistai? Man atrodo kad ne. Visi žinome kaip L.Ulevičius už tai kovoja:
* Seimas sako, kad žurnalistu yra tik tas, kas turi darbo sutartį su visuomenės informavimo priemone (pavyzdžiui, blogas.lt);
* aš sakau, kad žurnalistas yra tas, kuris užsiima žurnalistine veikla – t.y. renka, apdoroja ir skelbia informaciją/žinias neapibrėžtam ratui skaitytojų (t.y. neribota prieiga);
* pirma instancija palaikė Seimo poziciją ir rėmėsi pažodiniu Visuomenės informavimo įstatymo aiškinimu;
* aš remiuosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniu, kuriame jokių apribojimų rašytine ne tik kad rašytine, bet ir apskritai jokia sutartimi.
Taigi nereikia į niekur kreiptis? Į mano atsakymą, kuris buvo toks:
LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMAS, „TREČIASIS SKIRSNIS: REIKALAVIMAI REKLAMAI, SKLEIDŽIAMAI ATSKIROMIS REKLAMOS PERTEIKIMO PRIEMONĖMIS
13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis
1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Atsiprašykite už brukalą arba būsiu priverstas kreiptis į atitinkamas tarnybas“
Brukalo siuntėjas atsakė:
„Mielas, Zmogau turintis ka pasakyti, uz informacijos pateikima mes negalime atsiprasyti. Todel tikriausiai, Tau
belieka kreiptis i atitinkamas tarnybas.Pagarbiai, „Pro Consulto“ komanda“
Mano kapituliacija
Taigi informacijos pateikimas, kurios aš neprašiau nėra spamas? Ir vis dėl to aš kreipiausi į atitinkamą instituciją, į jau minėtą Valstybinė duomenų apsaugos inspekciją. Ir ką jūs manote? Kovo 15 dieną gaunu laišką, nutarimas aiškiai išsakomas viename sakinyje:
„Pagal jūsų elektroniniu paštu pateiktus priedus nėra galimybės nustatyti, jog Jūsų skundžiamas duomenų valdytojas, t.y. UAB „Pro Consulto“, naudojo Jūsų elektroninio pašto kontaktinius duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu“
Patarimas jums ir sau
Todėl sekantį kartą gavus elektroninę šiukšlę turėsiu pasinaudot Draugishko patarimu: „Ar tamstai kyla kažkokių siaubingų problemų dėl to, kad į jūsų pašto dėžutę atkeliavo pakankamai įdomus pranešimas? Delete mygtukas iš tiesų lengvai pasiekiamas – ranka!“