Tikriausiai dauguma tinklažmogių (ačiū p. Savukynui) ir žmonių, kurie moka naudotis internetu, girdėjo apie akciją Darom 2008. Akcija tikrai puiki, siekiama kilnaus tikslo – apvalyti Lietuvą nuo šiukšlių. Tačiau keisčiausia yra tai, kad visur yra pabrėžiamas siekis pralenkti estus ir patekti į alaus rekordų knygą (oho koks siekis!). O pats šiukšlių rinkimas yra nustumiamas tarsi į antrąjį planą (pažiūrėkite į paveikslėlį viršuje). Taip pat sunkiai protu suvokiama pasirinkta akcijos diena – Gegužės 3, kuomet vyks gatvės muzikos diena. Jei aš nerinksiu šiukšlių, kupinomis keršto akimis, ar nebūsiu apšauktas kiaule, kuriam nerūpi Lietuva?

Estijoje gerą mėnesį sukosi reklama, kviečianti apsivalyti. O Lietuvoje sukasi reklama, kviečianti padaryti Estiją. Jūsų žmona pabėgo su estu? Jūsų vyras turi meilužę estę? Jums niežti bambą, kad Estija pora kartų labiau pažengusi už mus? Prisijunkite prie akcijos.

Blogas.lt naujienos: „Prasmingai praleisk ilgiausią metų savaitgalį! Padėk Lietuvai patekti į Gineso rekordų knygą ir neatsilikti nuo Estijos!“
Internetas_LT: „Mes turim pralenkt estus, nes tikrai esame daugiau prisišiukšlinę.“
Ignas Brazauskas, DELFI (antraštė): „Akcija! „Darom 2008″: kas surinks daugiau šiukšlių – estai ar lietuviai?“
Darom2008 svetainė (planas): „4-oji savaitė (balandžio 28- gegužės 4d.) – atsiimti Gineso rekordo pažymą.“

Knickerbocker, numalšina troškulį geriau nei bet koks kitas alus!

Ar dažnai žudote reklamą? Aš asmeniškai ją žudau kas dešimt minučių. Tačiau ta rupūžė gaji, vis atsigauna ir kas kartą puola su vis didesne jėga. Taip galima ir paranoją įsivaryti. Jei reklama būtų žmogus, jam jau seniausiai būtų uždėti antrankiai. Tačiau XXI amžiuje reklama ne tik nesurakinama antrankiais, bet ir paleidžiama į laisvę, organizuojami net geriausios rinkimai. Tačiau šiame įraše apie tokias reklamas neužsiminsiu. Įsijunkite bet kurią radijos stotį ar televizijos kanalą, užkurkite savo kompiuterius ir eikite į Delfį. Einam? Einam.

Kaip jau minėjau šiame įraše nebus kalbama apie įdomią reklamą, kuri patraukia dėmesį ir sulaukia teigiamos žmonių reakcijos. Bet ką mes, lietuviai, žinome apie įdomią reklamą? Žinoma išskyrus „Visi su visais“ ir kitas reklamas, kurias galima susieti su įdomiausiu žmogui veiksmu. Taip pat pamirškime aludarių reklamas. Kokias kokias? Ai, tiesa…Pažvelkime į tipišką Lietuvoje transliuojamą reklamą.

Žmogui A skauda/reikia/trūksta dalyko C, tačiau jis nežino kuriuo prekės ženklu pažymėta prekė iš tiesų yra TA IŠGANINGOJI. Tad žmogui A į pagalbą ateina žmogus B ir pataria: „Naudok prekė Z, tik jinai tave išgelbės“. Reklamos pabaigoje nuskamba koks nors rimuotas (arba ne) šūkis, tarkime: „Jei pilve uraganas, jums padės Z“ arba „Z UNO, metas išsaugoti vyriškumą“.

Visai atskiro įrašo vertos reklamos, kurios skamba per vienintelę mano klausomą radijo stotį – Lietuvos radijos pirmąją programą. Per reklaminius intarpus ten vaidinami kone trumpučiai spektakliai, kuriuose vaidina aktoriai, pamatę kas Lietuvoje turi perspektyvą ir kas ne. Žinoma juos galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, per vieną reklamą žmogui bėga nosis, o per kitą tas pats žmogus gėrisi benzapjūkliais. Bet ar verta dėl to kelti triukšmą? Ir vaidinimą išgirsti (nereikia eiti į tą ponų išgalvotą teatrą) ir sužinai kaip užsukti varvančią nosį! Vat čia tai gyvenimas. Žinoma kai kurie jauniklių balsai (Taip p.Langvini, taip p.Žiedai) jau ima nusibosti..(ne taip kaip Dono)

Kaip pažangu! Kaip novatoriška! Ar aš vis dar gyvenu XXI amžiuje? Gal aš teleportavausi į ateitį? O gal į praeitį? Tiesa pasakius, reklama prieš gerą šimtmetį ir dabar pasikeitė ne tiek jau ir daug, tad sunku atsakyti kur aš esu šiuo metu. Žinoma gal ateityje reklama mus ir atakuos gatvėse (robotų pavidalu), tačiau net ir iš jų sklis šūkiai „Jei pilve uraganas, jums padės Z“.

Spamas (lietuviškai brukalas) – viena opiausių problemų šiuolaikinėje elektroninio pašto sistemoje. Įvairiais skaičiavimais spamas sudaro nuo 90 iki 95 procentų visų išsiųstų laiškų. Kiekvienam pažįstamas vaizdelis, kai atsidarę savo elektroninio pašto dėžutę matome keliasdešimt laiškų, kurie mus ragina ką nors pirkti, aukoti ar atiduoti. Žinoma su internetinėmis šiukšlėmis kovojama labai intensyviai: kuriami vis tobulesni filtrai, kurie neleidžia tokiems laiškams pakliūti į mūsų pašto dėžutę, taip pat yra sukurta ne viena organizacija, kuri tiesiogiai su tuo kovoja, pričiumpa „spamintojus“ ir juos baudžia.

Teoriškai ši sistema turėtų labai sumažinti arba visiškai sunaikinti elektronines šiukšles. Tačiau praktiškai ji nieko verta. Tuo teko įsitikinti savo kailiu. Dėl spamo, kurį mums siunčia užsienyje esantys žmonės mes nedaug ką galime padaryti, nebent uždėti varnelę ant „spam“. Vėl prieikime prie teorinių pamąstymų. Teoriškai spamą, kurį siunčia Lietuvoje esantys asmenys/įmonės/organizacijos turėtų būti lengva sunaikinti. Tereikia parašyti laišką Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir ši šiukšlių siuntėjui skiria baudą nuo 1000 iki 30 000 litų.

Kaip aš kovojau su spamu

Sausio 31 dieną į mano pašto dėžutę atėjo laiškas:

„Sveiki,pirmąkart Lietuvoje paskaitą apie inovacijas ir idėjų gamybą, skatys
Europoje pripažinta idėjų gaminimo pionierė ir įmonės „Brainstore“ viena
įkūrėjų Nadja Schnetzler. Daugiau informacijos rasite prisegtame
pranešime.
Geros dienos linkėdama, „Pro Consulto“ komanda.“

Blogeriai – žurnalistai?

Aš nebuvau vienintelis, kuris gavo tokį laišką. Štai Kidea šį laišką palaikė pranešimu spaudai. Tačiau sustokime ir susimąstykime. Ar blogeriai Lietuvoje turi tokias pačias teises, kaip ir žurnalistai? Man atrodo kad ne. Visi žinome kaip L.Ulevičius už tai kovoja:

* Seimas sako, kad žurnalistu yra tik tas, kas turi darbo sutartį su visuomenės informavimo priemone (pavyzdžiui, blogas.lt);
* aš sakau, kad žurnalistas yra tas, kuris užsiima žurnalistine veikla – t.y. renka, apdoroja ir skelbia informaciją/žinias neapibrėžtam ratui skaitytojų (t.y. neribota prieiga);
* pirma instancija palaikė Seimo poziciją ir rėmėsi pažodiniu Visuomenės informavimo įstatymo aiškinimu;
* aš remiuosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniu, kuriame jokių apribojimų rašytine ne tik kad rašytine, bet ir apskritai jokia sutartimi.

Taigi nereikia į niekur kreiptis? Į mano atsakymą, kuris buvo toks:

LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMAS, „TREČIASIS SKIRSNIS: REIKALAVIMAI REKLAMAI, SKLEIDŽIAMAI ATSKIROMIS REKLAMOS PERTEIKIMO PRIEMONĖMIS

13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis

1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Atsiprašykite už brukalą arba būsiu priverstas kreiptis į atitinkamas tarnybas“

Brukalo siuntėjas atsakė:

„Mielas, Zmogau turintis ka pasakyti, uz informacijos pateikima mes negalime atsiprasyti. Todel tikriausiai, Tau
belieka kreiptis i atitinkamas tarnybas.Pagarbiai, „Pro Consulto“ komanda“

Mano kapituliacija

Taigi informacijos pateikimas, kurios aš neprašiau nėra spamas? Ir vis dėl to aš kreipiausi į atitinkamą instituciją, į jau minėtą Valstybinė duomenų apsaugos inspekciją. Ir ką jūs manote? Kovo 15 dieną gaunu laišką, nutarimas aiškiai išsakomas viename sakinyje:

„Pagal jūsų elektroniniu paštu pateiktus priedus nėra galimybės nustatyti, jog Jūsų skundžiamas duomenų valdytojas, t.y. UAB „Pro Consulto“, naudojo Jūsų elektroninio pašto kontaktinius duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu“

Patarimas jums ir sau

Todėl sekantį kartą gavus elektroninę šiukšlę turėsiu pasinaudot Draugishko patarimu: „Ar tamstai kyla kažkokių siaubingų problemų dėl to, kad į jūsų pašto dėžutę atkeliavo pakankamai įdomus pranešimas? Delete mygtukas iš tiesų lengvai pasiekiamas – ranka!“

Visi žinome, kad kokybė turi savo kainą. Geriausias pavyzdys – MAC kompiuteriai. Nors paprastų kompiuterių ir MAC’ų kainos skiriasi keletą kartų, bet pastarieji sulaukia vis daugiau ir daugiau dėmesio. Žinoma tik ne Marijos žemėje, nes Lietuva – varguolių kraštas. Štai jums įrodymas.

Skaityti toliau »