Visada žavėjausi Aurelijaus Katkevičiaus sugebėjimu į lietuviškus blogo įrašus įterpti lotyniškas frazes. Bet dabar ne apie tai. Aną dieną vienoje parduotuvėje užmačiau tokį įdomų dalyką. Tarp perkamiausių ten puikavosi knyga „Kenedžių klano prakeiksmas“. Tačiau suvis labiausiai mane sudomino knygos autorius – Vudas Pekeris. Bet kuris, bent kiek anglų kalboje prakutęs lietuvis (arba mėgstantis animacinius filmus) žino, kad „woodpecker“ yra ne kas kitas kaip genys. „Įdomus slapyvardis“, – suraukęs kaktą pagalvojau, – „nors ir nesulyginamas su Balio Sruogos išmone.“ Vien tik žmogiškojo smalsumo vedamas pačiupau knygą, pavarčiau ir į akis labiausiai krito tai, kad apie istorijos įvykius rašanti knyga nepamini nė vieno informacijos šaltinio ir nėra nurodytas originalus autorius (t.y. susidaro vaizdas, kad knyga yra autorinis Vudo Pekerio kūrinys). Žinoma, mano kritikai tuoj suskubs teigti, kad ši knyga nepretenduoja į objektyvios istorinės tiesos (kurios beje ir negali būti) atvaizdavimą, tai veikiau yra apybraiža, tačiau tuomet ši knyga yra ne ką vertingesnė už kokios nors jūros žinduolio parašytą „Mažojo Princo“ tęsinį. Tokios ir panašios mintys man nedavė ramybės iki pat namų, todėl buvau priverstas pagūglint. Rezultatai ir anksčiau žinoti faktai mane privertė iškelti tokią hipotezę.
Tarkime, yra leidykla A, kuri nori uždirbti litą kitą (normalus verslo motyvas). Kadangi gerai žinomų (=perkamų) autorių leidykla kaip ir neturi, kažkas iš jos sugalvoja – „o gal sukuriam fiktyvų autorių, prisirenkam medžiagos iš wikipedios, išverčiam ją į lietuvių kalbą, įvelkam į gražų rūbą ir pardavinėjam prekybos centruose po 5,99 Lt?..“ Taip atsiranda Vudo Pekerio knygos „FTB džimenai prieš nusikaltėlius“, „Amerikos banditas Nr. 1 Alvinas Karpis“, „Paskutinis diktatorius Fidelis Kastro“ ir kitos. Ir ko ne web 2.0 – „we do the content, they take the money“. O paskui prisiskaičiusios tokių knygų visokios vištos (neįžeidžiant šiį fantastiškai naudingų naminių paukščių) mano, kad žavisi istorija…

Vudai Pekeri – kas tu?..