Su birmiečiu Džošua (tai vaikino slapyvardis, dėl savo veiklos jis atsisako atskleisti savo tikrąją tapatybę) susitikau dar 2009 metų pabaigoje, kai jis buvo atvykęs į Lietuvą. Porą dienų prieš interviu mes jau buvome pasimatę, kai lankiausi Vilniaus Universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Institute vykusioje diskusijoje ir dokumentinio filmo „Burma VJ“ („Birmos VJ“) peržiūroje. Jau tada įstrigo, kad nuo Džošua veido niekad nedingsta šypsena, nors iš jo lūpų skamba tokios baisios istorijos, kai kurias iš jų netgi sunku suvokti protu. Prisėdome, atsikimšome po buteliuką „Coca-Colos“ ir pradėjome pokalbį. Beje, viso pokalbio metu šalį vadinsime Birma, nes taip ją vadina ir pats Džošua.

Straipsnio ir filmo „Birmos VJ“ herojus Džošua su vienuoliais Čiangmajaus mieste, Tailande.

Skaityti toliau »

Xelia

Kas labiausiai vienija, bet kartu ir skaldo žmones? Ne, tai ne religija ir ne krepšinis. Tai muzika! Lietuviška muzika. Jau dabar matau jūsų perkreiptus veidus ir sarkastiškas mintis – kaip galima rašyti apie tai, ko nėra? Puikiai pamenu mūsų liūdesio angelo – Andriaus Mamontovo pareiškimą :„Popsas užkniso juodai“. O ar lietuviška muzika užkniso juodai? Ar Lietuva – tik šūdino popso šalis?

Stop! Geros lietuviškos muzikos tikrai yra! Tik ją „dusina“ vienadieniai atlikėjai ir grupės, kurių klausantis nereikia mąstyti. Taip tikrai talentingiems muzikantams nelieka eterio laiko nei radijose, nei televizijose. Deivydas Zvonkus: „Radijas ir Televizija yra verslo struktūros. Jos transliuoja tai, kuo pelno reitingus. Pagal tai ir renkasi repertuarą. Reitingai valdo. Ne kartą girdėjau, kaip TV laidų juodadarbiai yra prodiuserių APRĖKIAMI dėl prasto laidos reitingo.“ Taigi atlikėjai tampa dar viena masinio vartojimo preke, jei savo prekine išvaizda nieko nepatraukia, jei groja ir dainuoja „neformatą“ – tikėtis pasiekti klausytojų ausis ir širdis yra beprasmiška. Ir visai nesvarbu, kad tie patys atlikėjai, tos pačios grupės ištisai šmėžuoja televizoriuje, lyg kiti atlikėjai neegzistuotų. Eglė Sirvydytė: „Radijas ir televizija mane piktina iš esmės. Nepaisant mažyčių išlygų (tam tikrų televizijos programų ar radijo stočių), jie suka tą patį per tą patį, rodos, nė trupučio nesistengdami atsigręžti į tą, kuris iš tiesų domisi muzika. Kiek gi galima transliuoti paskutinių dešimtmečių hitus. Gi jau koktu. Ir veidai tie patys etery sukasi, nieko naujo, nieko gyvo. Lietuviai toli gražu nėra buki, gi yra šimtai tūkstančių gyvenančių muzika, ja besidominčių, kuriems baigiasi kantrybė ir jie galop su visam išjungia televizorių“.

D.Razauskas

Ar iš tiesų viskas taip blogai? Aš pats asmeniškai tiesiog nežiūriu lietuviškų TV kanalų, nesiklausau lietuviškų radijo stočių, tačiau klausau daug lietuvių atlikėjų. Domantas Razauskas: „Manęs kažkada klausė, ką praranda neskaitantis žmogus. Atsakiau, kad nieko nepraranda, nes visiškai neturi nieko tokio vertingo, ko būtų gaila netekti. Panašiai ir su tais atlikėjais (geroji priešingybė šiam siaubingam žodžiui yra kūrėjas). Ar jie bus, ar ne, – niekas net nepastebės. O Lietuvoje yra daugybė gerų kūrėjų, į kurių koncertus susirenka pilnos salės, nors jų veidų nerodo TV, o dainų netransliuoja komercinės radijo stotys.“

Domantas Razauskas ir Eglė Sirvydytė priklauso tiems geriesiems kūrėjams, kurių veidų nepamatysite žydruosiuose ekranuose ir tuo labiau jų dainų neišgirsite per RC ar M-1. Tačiau kad ir kur jie bekoncertuotų, pilna salė žmonių garantuota. Ir ne tik patogiai sėdinčių ant kėdžių, bet ir stovinčių, tupinčių, gulinčių… Būtent dainuojamosios poezijos žanras, kuriam priklauso abu šie atlikėjai, dabar išgyvena patį didžiausią pakilimą ir visai gali būti, kad netolimoje ateityje pamatysite kokį nors bardą per „Puikųjį šou“. Juokauju. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tokio turinio laidų neliks. Tačiau kol muzikos prodiuseriai nepasisotins pinigų, mano svajonei nebus lemta išsipildyti.

Haroldas Šklėrius

Ar pamenate tokį realybės šou „Kelias į žvaigždes“? Būtent ten ir gimė daugiausiai vienadienių atlikėjų. Bet ar jie kalti dėl dainų, kurias atliko? Jie tik dainavo tai, ko žmonės nori…Haroldas Šklėrius: „Yra daug Lietuvoje „muzikos kritikų“, kurie bando nustatyti, kokia muzika yra gera ir kokia bloga. Mano nuomone, jei kažkokia muzika yra ir jos žmonės klauso – reiškia jos reikia. Yra grupių ar atlikėjų, kurių kompakto neužsidėčiau niekada gyvenime, bet man jie gyvent netrukdo. Darau tai kas man patinka, dainuoju dainas, kuriomis tikiu ir atsiriboju nuo man nepatinkančios muzikos. “ Nemeluosiu, uždavęs klausimą „Ką manote apie lietuvišką muziką?“ kitokio atsakymo ir nesitikėjau. Taip sako daugelis atlikėjų, kurie supranta ko reikia liaudžiai ir ką liaudis pirks. Tačiau tokio atvirumo iš Haroldo nesitikėjau: „Jei žiūrėtume į realybės šou dalyvių dainas – visiškai greitai padarytas, neturintis išliekamosios vertės produktas. Nors pats prieš tris metus tokias dainas dainavau, atvirai pasakysiu, nesigailiu. Vien todėl, kad tai suteikė galimybes man dabar daryti tai , kas patinka.“ Manau komentarų nereikia.

Vadinasi „Kelias žvaigždes“ mus maitino greitai paruošiamais, skaniais užkandžiais (dėl skonio nesiginčijama). Tačiau dėl tokio maisto ankščiau ar vėliau skandis suges ir jį reiks gydyti. Kuo gydysime – roku, džiazu, bliuzu ar hip-hopu nėra svarbu. Tačiau anksčiau ar vėliau jį gydyti turėsime.

Pirmoji, tų alternatyvių vaistų dozė – Domantas Razauskas ir Eglė Sirvydytė, „Saulele Motule“:

2007 metų Lapkričio 12 ir tų pačių metų Lapkričio 18. Kuo ypatingos šios dvi datos? Ir apskritai, kuo Lapkritis gali būt ypatingas? Nežinantiems atsakau.

Ši savaitė ypatinga tuo, kad jos metu atsirado net dvi lietuviškos blogfermos. Tuomet žmonės pasiskirstė į dvi grupes – vieni už, kiti – prieš. Pasirodė tuntas įrašų, susijusių su šia tema. Vieni gyrė, kiti ironizavo, treti darė interviu, ketvirti tiesiog stengėsi nešališkai išrinkti geriausią. Kol vyko bruzdėjimai, Žmogus, turintis ką pasakyti tylėjo. Tačiau nurimus aistroms, Žmogus, turintis ką pasakyti nori blaivia galva pakalbėti apie šias dvi tarnybas. Nerengsiu jokių varžytuvių kuri tarnyba geresnė ar panašiai, nes mano nešališkumas labai abejotinas (pažiūrėkit į blogo adresą).

Eblog.lt
Šablonų: 46 (skaičius nuolat auga)
Pluginų: matomų 12 (nematomų 6)
Blogų apie 350 (kasdien užregistruojama 7-15 blogų)

Private.lt
Šablonų: 141
Pluginų: Virš 30
Blogų apie 150 (daug neaktyvių)

Ką tau siūlo šios tarnybos?
Eblog.lt

Tinklaraštį be reklamos
1 megabaitą vietos
eblog.lt/pavadinimas adresą
neribotą duomenų srautą
lietuvišką valdymo sąsają
fono, teksto ir css redagavimą

Private.lt

Tinklaraštį be reklamos
30 megabaitų vietos
Pavadinimą – pavadinimas.private.lt, pavadinimas.fire.lt, pavadinimas.funny.lt, pavadinimas.blogr.lt
Adresai gali būti su lietuviškomis, rusiškomis raidėmis
neribotą duomenų srautą
anglišką valdymo sąsają
norimos WP išvaizdos iš interneto įkėlimą
fono, teksto ir css redagavimą

Man asmeniškai šie skaičiukai nesako nieko, tad nusprendžiau pakalbinti šių blogfermų kūrėjus: Andrių (private.lt) ir Viktorą (eblog.lt)

Kokia buvo tavo pirmoji pažintis su lietuviškąja blogosfera?

Andrius: Niekada pats nerašiau rimto blogo, bet visada žavėjausi žmonėmis galinčiais taip aiškiai raidėmis išdėstyti savo mintis. Pirmoji pažintis matyt buvo keleto blogų skaitymas hardcore.lt taip pat prie pažinties prisidėjo lietblogs projektas.

Viktoras: Tiksliai neatsimenu, bet tikriausiai viskas prasidėjo nuo blogas.lt/internetas blogo… Sudomino jame pateikiama statistika. Dar prieš tai stebėjau kaip auga blogas.lt portalas. Partneriai pradėjo rašyti blogus, tai ir aš įsitraukiau į taip vadinamą lietuviškąją blogosferą… Vėliau prasidėjo informacijos ieškojimas. Ir iki šiol pirmasis blogas kurį skaitau yra nezinau.lt

Kiek žinau tai ne pirmasis tavo projektas internete, gal galėtum dabar visiems papasakoti kiek jų buvo ir kokie tai projektai?
Andrius: Taip, tai jau ne pirmas mano projektas. Rimčiau „žaisti “ web’e pradėjau turbūt ~2003-2004 metus. Kadangi tuo metu apie jokias programavimo kalbas dar net negalvojau, tai pačią pradžią padariau su 4images galerija. Atsidarė palaipsniui vis labiau lankomas portalas ne.mokslai.com. Su laiku jis peraugo į pramoga.net (šis dar turėjo įvairių subsaitų), galiausiai patapo funny.lt. Iš Funny.lt liko tik nuotraukų galerija, tiesa visą kodą jau rašiau pats. Šį projektėlį, su pertraukomis gyvavusį ~4 metus, palaidojau prieš kokią savaitę. Kodėl? Todėl, kad nebuvo motyvacijos, nebuvo kas palaikytų iš idėjinės pusės. Kokia būtų geriausia motyvacija? Mane labiausiai motyvuoja, kai žmonės sistema naudojasi, kai matai vykstantį bendravimą, judesį. Buvo daugiau projektėlių, šokinėdavau nuo vieno, prie kito ir dabar tuo džiaugiuosi, kadangi esu turėjęs reikalų su labai daug skirtingų sričių. Daugiausia tai būdavo smalsumas, noras tobulėti.

Viktoras: Taip, projektų buvo begalės… Tikslaus skaičiaus net nesugebėčiau pasakyti. Vieni iš jų buvo vietinės reikšmės, kiti globalinės… Kai kurie projektai jau senai parduoti, ir gali būti, kad neveikia. Nevisą gyvenimą kūriau projektus… Pradėjau nuo paprastų GFX sigų, vėliau nusibodo per mažas formatas, nusprendžiau kurti dizainus. Beje iš dizainų daugiausiai ir esu uždirbęs… Vėliau pamačiau perspektyvą projektų kūrime, tad dabar matote mane čia.

Kaip gimė mintis sukurti blogfermą? Kas paskatino tai padaryti?
Andrius: Blogai, kaip visi žinome yra šių laikų arkliukas, neskaitant visų social networkų (facebook, orkut, one, frype), nors tai matyt tampa vienas ir tas pats. Visų pirma tai buvo noras prisidėti prie blogosferos Lietuvoje. Antra, dar viena nauja sritis, kurioje galiu realizuoti savo žinias bei idėjas. Trečia, kur jau kur, bet blogosferoje niekada netrūks intrigų, šurmulio bei judesio. Man tas patinka.

Viktoras: Idėja gimė po įrašo jau minėto blogas.lt/internetas blogo. Tiksliai nepasakysiu koks tai buvo įrašas, bet tikriausiai kažkas apie blogas.lt reklamą. Kadangi jau buvau susitvarkęs su kitais savo projektais, tai pradėjau mąstyti ir vystyti blogfermos idėją. Labai pasisekė, kad eBlog.lt domenas buvo neužimtas, tad nieko nelaukęs ir užregistravau jį.

Nors projektas dar labai jaunas, bet apie ateitį reikia visada galvoti. Kokius tikslus jam iškėlei šiais metais?
Andrius: Taip, projektas jaunas. Tikslų, kaip jaunam projektui taip pat turėtų būti labai daug. Daug ir yra. Visų pirma naujas vardas, naujas logo, nauja išvaizda, naujas domenas (seni išliks). Su šiom permainom laukia ir kiti pasikeitimai. Nenoriu daryti nė vieno pakeitimo, nežinodamas publikos nuomonės, todėl laukite apklausų. Norėtųsi didesnio blogerių aktyvumo, kad būtų reiškiami pageidavimai, norai, idėjos.

Viktoras: Na projektas nėra jau labai jaunas… Gyvename jau 3-čią mėnesį.. Tikslai tai… Visų pirma tai pasiekti 2-3 vietas google.lt svetainėje pagal raktažodį blogas. Šiuo metu esame 8-10 vietoje. Nesu naujokas, ir žinau kaip svarbu turėti gerą reputaciją tarp blogerių… Kol kas negaliu skųstis, kad kažkas smerkia mano darbą. Bendravau su Arnoldu (iš blogas.lt) , jis prakalbo, kad kol kas blogas.lt eBlog.lt projektą nelaiko rimtu konkurentu. Tad dar vienas tikslas bus, kad po gerų 6 mėn. jau ir blogas.lt „apie mus galvotų“… Dar vienas iš tikslų pagaliau paleisti į internetą dar vieną projektą eblogs.lt. Tai bus analogas eblogs.com projektui, bet tik eBlog.lt blogams… Yra daug tikslų,bet apie juos kalbėti dar labai anksti…

O gal turi kokį supermega tikslą, pvz. aplenkti blogas.lt blogų skaičiumi?
Andrius: Norėčiau pabrėžti tai, jog nenoriu siekti kuo didesnio vartotojų skaičiaus. Geriau bus 10 blogerių, bet jie aktyviai blogins. Kas iš to, jei girsimės jog turim du, tris ar keturis šimtus registruotų narių? Kai realiai blogins ir sugebės sudominti vos 10% iš jų? Buvo minčių tapti uždara bendruomene, t.y. kad registruotis galėtų tik rekomenduoti nariai, bet manau, kad su laiku viskas atsisijos ir taip.

Viktoras: Na aplenkti bus labai sunku, bet kodėl gi ne? Aišku tada reikėtų jau ir apie rimtesnę komandą, bei didesnes išlaidas pagalvoti…

Jei jau užvedžiau kalbą apie blogas.lt…Nebijai, kad ištiks jų lemtis, kuomet 99% procentai blogų bus totalus šlamštas? Į kokius blogerius orientuojiesi?
Andrius: Na į šitą klausimą matyt jau atsakiau prieš tai buvusiame. O šiaip, orientuojuosi į visus, kurie turi ką pasakyti. Kiekvienas gali pamėginti, gal patiks, gal atras savyje neatrastų talentų rašyti?

Viktoras: Nė viena tinklaraščių talpykla neapsieis be nereikalingų blogų… Blogas – tai dienoraštis, ir visų pirma dienoraštis sau… Tad aišku bus nesąmoningų blogų. Bet mūsų sistemoje įdiegta funkcija, kad jei blogas neatnaujinamas 3 mėnesius, jis automatiškai yra sustabdomas, o dar po 1 mėn ištrinamas. Gal tai kažkaip padės apsisaugoti nuo tų 99% šiukšlių… O šiaip eBlog.lt orientuojasi aišku į jau patyrusius blogerius, ir eBlog.lt yra už gerą turinį…

Ant kokių lėšų sukasi projektas?
Andrius: Lėšos projektams visada buvo ir bus mano. Anksčiau, kai turėjau kelis projektus, vienus atpirkdavo kiti. Nors jei paskaičiuoti, tai būsiu giliam „minuse“. Moku už tai, kas ateityje galbūt atsipirks. Esamuoju laiku apie tai negalvoju. Dabar galvoju apie projekto tobulinimą.

Viktoras: Projektas sukasi iš individualių lešų, t.y. už viską moku pats… Bet ateityje norėčiau, kad būtų ir pelno šiek tiek… Kalbu apie reklamą tituliniame puslapyje.

Nei vienam iš mūsų litai kišenių neplėšo, kaip išlaikysi blogfermą ateityje?
Andrius: Nei vienam iš Jūsų gal ir neplėšo. ) Kol kas laikysiu taip, kaip ir laikiau senuosius savo projektus jau ~5 metus. Kaip bus ateityje – parodys laikas.

Ar tai ilgalaikis projektas? O gal tai tik mados reikalas turėti savo blogfermą?
Andrius: Būtų mada, tai pirštų skaičiavimui nepakaktų.
Sprendžiant iš blogerių, bei idėjų galvoje skaičiaus – ilgalaikis.

Viktoras: Projektas tikrai ilgalaikis, kodėl sakai, kad mada? Juk berods nuo eBlog.lt prasidėjo mada turėti savo blogfermą… Taip, taip eBlog.lt yra pirmasis (2007 metuose, nekalbant apie hardcore.lt ir UnknownBug.net)konkurentas blogas.lt portalui.

Kaip manai, kokie private pranašumai prieš kitas blogfermas?
Andrius: Oi, nemėgstu tokių klausimų. Manau didžiausias pranašumas yra pokyčiai ir nestandartinės galimybės. Neapsiribojimas vien tuo, ką kiekvienas gali instaliuoti parsisiuntęs atitinkamą plugins’ą. Visa kita yra vartotojo pasirinkimas.

Kaip manai, kokie eblog pranašumai prieš kitas blogfermas?
Viktoras: Apie pranašumus turite rašyti jūs… Mes teikiame paslaugą, už kurią nieko neprašome mainais…