Padangas parduoda „Transvesta“, nuotekas valo „Traidenis“, teisines paslaugas teikia UAB „Arklys“, autodetalėm prekiauja „Padangių berniukai“ , baldus gamina „Pupulis“, gyvulius skerdžia „Saldumynas“, vyrus girdo aludė „Avinas“, skolas išieško UAB „Gorila ir partneriai“… O statybų įrankius išnuomoja (spausti ant paveikslėlio)
Didelio populiarumo sulaukęs įrašas apie globalinį atšilimą rodo, kad daugumai rūpi mūsų klimatas. Bet beveik visi komentavusieji sutarė – Alas Goras, atšilimo priešas nr.1 – keistas žmogus. Manęs vis nepaliko jausmas, kad kažkur jį jau mačiau. Perkratęs savo smegeninę atsiminiau – juk 11 sezono viena „Pietų parko“ serija buvo apie jį!
Nemokantiems skaityti tarp eilučių „Pietų parkas“ tai tik dar vienas animacinis filmas, kuriame vien tik nešvankybės ir keiksmai. Iš tiesų „Pietų parkas“ yra vienas intelektualiausių animacinių filmų ever. Kiekvienos serijos pabaigoj išgirstame „You know what, I’ve learnt something today“, tad ir mes su kiekviena serija išmokstame ką nors naujo.
Grįžkime prie Alo Goro. 2006 metų balandžio 26 dieną pasirodė serija pavadinimu „Manbearpig“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Alas Goras. Jis atvyksta į Pietų parką skaityti paskaitos apie pusiau žmogų, pusiau mešką, pusiau kiaulę. Šis gyvis naikina mūsų žemę ir užpuldinėja nekaltus žmones. Tačiau niekas to neklauso, nepadeda net ir tai, kad jis persirengęs pusiau žmogum, pusiau meška, pusiau kiaule laksto po Pietų parką ir taip skleidžia žinią apie šį padarą.
Negana to, vidury nakties jis paskambina Stenui, primindamas – „aš buvau viceprezidentas“ ir kviečia į susirinkimą dėl pusiau žmogaus, pusiau meškos, pusiau kiaulės keliamos grėsmės aptarimo. Stenas su draugais nueina į susirinkimą vien dėl to, kad Alas neturi draugų, jiems gaila vargšelio.
Vidury susirinkimo ateina žinia apie pusiau žmogaus, pusiau meškos, pusiau kiaulės pasirodymą, ji pastebėta vienoje iš didžiausių Kolorado olų. Sukėlęs oloje griūtį ir įkalinęs ten Steną, Kailą, Kartmaną ir Kenį, Alas ir toliau skelbia apie pusiau žmogų, pusiau mešką, pusiau kiaulę, kuri pasivaidena oloje ir ją užtvindo.
Pabaigoje Stenas greitakalbe išpyškina – „Aš su tavim susidėjau tik iš gailesčio, nes mačiau, kad tu neturi draugų, o dabar matau kodėl jų neturi – susigalvojai pusiau žmogų, pusiau mešką pusiau kiaulę vien dėl to, kad atkreiptum dėmesį į save, tu esi nevykėlis.“
Alas, apsidžiaugęs savo darbo atlikimu, nusprendžia pasaulį gelbėti nuo ko nors kito. „Gal sukursiu filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliksiu aš, tuomet visi manim patikės.“
Reziume. Alas Goras šioje serijoje parodomas kaip visiškas nevykėlis, neturintis draugų, šventai tikintis savo sukurtu padaru ir bandantis visus įtikinti jo egzistavimu. Pats didžiausias serijos cultural reference’as – pusiau žmogus, pusiau meška, pusiau kiaulė. Pakeitus šį gyvio apibūdinimą į „globalinis atšilimas“ suprasime, iš ko šaiposi „Pietų parko“ kūrėjai. Taigi, įterpę šiuos žodžius suprasime, kad Alas trokšta dėmesio ir susigalvoja atšilimą, kurio dar nėra ir nepaprastai aktyviai stengiasi jį įveikti.
Antras cultural reference’as – nuolat kartojamas „I’m cereal“, o ne „I’m serious“. Tai nuoroda į jo apsižioplinimą per Opros Winfrey pokalbių šou. Paklaustas kokie jo mėgstamiausi dribsniai (cereal), jis atsakė – tu. (matyt klausime jis išgirdo serials, o ne cereal)
Nesupratai nė velnio? Visą seriją gali pažiūrėti čia.
Klausimas linkomanijoje:
Kas sakė, kad geekai normalūs žmonės?
Šiais laikais šūkiai vaidina ne ką mažesnį vaidmenį, nei tarkim per Spalio perversmą Rusijoje, kuomet ugningais lozungais buvo apžavėti šimtai tūkstančių žmonių. Kas pasikeitė nuo to laiko iki dabar?
Žinoma komunizmas jau nebe toks galingas, koks buvo prieš šimtą metų, tačiau šiuolaikiniams šūkiams būtent jis davė didžiausią įkvėpimą. Kaip ir tuomet, taip ir dabar šūkiai yra smarkiai hiperbolizuoti ir labai retai juose atsispindi tikroji tiesa.
Paimkime mūsų Lietuvėlę.
Cento – 
Atitinkantis realybę šūkis – „Ne iš gero gyvenimo“
LNK – 
„Šūkiai – mūsų silpnoji vieta“
LRytas – 
„Būk bulvaro centre“
Maxima – 
„Kas diena – po šūkį“
One – 
„Extremely greedy“
TV3 – 
„Geriausias alaus draugas“
Labas akcija – 
Be komentarų
Lietuvoje dainuojamojo humoro žanras yra miręs. Nepaisydamas kai kurių bardų pastangų kurti humoristines dainas, mirtį galiu konstatuoti visiškai drąsiai ir atvirai. O aš, kaip žmogus, mėgstantis ir humorą, ir muziką, dažnai ieškau, kaip šituos du žanrus suderinti. Kartais pavyksta rasti tokių muzikantų, kurie vėliau tampa vienais mėgstamiausių. Šį kartą Jūsų teismui pristatau Stepheną Lynchą – saldžiabalsį juodojo humoro gigantą.
Toliau tęsiu jau pradėtą savo asmeninių herojų temą. Jeigu būtų renkamas originaliausias visų laikų komikų penketukas, aštuntajame ir devintajamme dešimtmečiuose JAV visu ryškumu spindėjęs komikas Andy Kaufmanas neabejotinai į jį patektų, o gal net ir užimtų pačią aukščiausią vietą. Kaip galima sakyti, kad komikas, dalyvavęs imtynėse su moterimis, sukėlęs muštynes tiesioginėje TV laidoje ar į jo pasirodymą susirinkusiems žiūrovams gerą valandą skaitęs „Didįjį Getsbį“, yra neoriginalus.
Pradėsiu nuo to, kad labai retai atsiranda toks popkultūros veikėjas, kuriuo aš susižaviu taip, kad kiekvienas dalykas, kurį jis daro, man labai patinka. Viena iš retų išimčių yra Ricky Gervais’as – komikas, rašytojas, muzikantas.
Skaityti toliau »
Apie