Jeigu rinktume labiausiai lietuviškam humorui nusipelniusį žmogų, gana aukštą vietą rinkimuose užimtų Algis Ramanauskas. Žinoma, jeigu rinkimai vyktų kokiais 2000 metais. Nes, artėjant saulėlydžiui, Algutis, kaip švelniai aš jį vadinu pokalbiuose su draugais, pradėjo save ir savo tulžį dalinti visiems aplinkui. Prašomas ar neprašomas.
„Ar tik ne ten kažkas pasakė „bei“? (Delfi.lt nuotrauka)
Tarp brandžiame amžiuje Algučiui atsiradusių įpročių yra:
Po krizės tokių dalykų nebepamatysime?
- Kas šiandien, Jūsų manymu, labiausiai kenkia visuomenės moralei? Ką reikėtų daryti? Ko turėtų imtis valstybė?
- Žmones demoralizuoja teisingumo stoka visuomenėje. Be to, žiniasklaida per daug publikuoja negatyvių žinių ir per mažai tokių, kurios žmones ugdytų, stiprintų jų viltį. Tarp didžiausių blogybių, kenkiančių visuomenės moralei, įvardinčiau pinigų kultą, perdėtą malonumų vaikymąsi ir alkoholizmą. (S. Tamkevičius, DELFI)
Tenka tik pritarti gerbiamam Sigitui Tamkevičiui. Tad šis atviras laiškas ne tik arkivyskupui, bet ir visiems skaitantiems ztkp.lt.
Andriaus Kubiliaus vyriausybė verslui smogė dar kartą. Vasario 19-oji Lietuvos verslo metraščiuose bus pažymėta kaip juodoji susidorojimo su šalies BVP kuriančiomis įmonėmis diena. Tokiais skambiais žodžiais įrašą pradedu nė kiek neperdėdamas – „Maxima“ už prekybą nuodingais indais gavo milžinišką 300 litų baudą.
TV3 nuotrauka (aš t.y. Gytis, sėdžiu M.Mikutavičiaus kairėje)
„Renginys buvo tragiškas. Net ne baisus, o tragiškas <…> tai, kas rodoma ir kuriama, yra žemiau bet kokios kritikos ribos <…> baisu klausyt ir žiūrėt <…> dramos būrelio mokinukai ir tie geriau pasirodo“ (cha), „Lietuviskas humoras turetu buti pripazintas ir uzdraustas jei ne kaip masinio naikinimo ginklas, tai bent jau kaip vienas „rafinuociausiu“ kankinimo budu.“ (IQ),„susidaro yspudis kad zhmones scenoje vaidina-pasakoja ne savo noru, o varu uzhvaryti… lyg butu gave kokia prievole per vestuves nepazhystamus jaunavedzhius pasveikinti <…> ne visi gime Shapranauskais ( Shaprais ), bet daugelis panashiais gali tapti, jeigu atrastu savo stiliu, priesh pasirodyma ishlietu bent shaukshta prakaito berepetuojant ir nevaidintu “kieto” pasakotojo, o bent minimaliai ysijaustu y personazha (ayo)
Spalio 8 dieną Vilniuje, klube „Havana Social Club“ , kūrybinis susivienijimas „Du kavos“ surengė jau trečią humoro vakarų ciklo „Tribūna“ renginį. Jame garbės turėjau dalyvauti ir aš. Bet ką čia apie tai kalbėti – geriau pažiūrėkite patys.
Tyla prieš audrą Lietuvos miške.
Sveiki vaikai. Ar pastebėjote žvėrelių sujudimą miškuose, laukymėse ir pelkėse? Tikrai turėjote pastebėti, nes mažieji mūsų draugai pastaruoju metu vis garsiau ima trimituoti, rodyti save. O kaip manote, kodėl kiekvienas miško paukštelis ir žvėrelis artėjant rudeniui ima kedenti plunksneles, valyti kailiuką, girtis apie gerus darbus ir nuslėpti blogus? Taip, artėja rinkimai į žvėrių parlamentą.
Kaip žinote, mūsų mažieji skaitovai, Lietuvos miškuose asilai negyvena. Tačiau šį pavasarį vienas išlindo iš svogūninio savo guolio, tai Valinskinis Sukčiukas. Vaje, koks gražuolis nulėpausis, nors miške jį mažai kas temyli. Ne dėl per mažo kailio kiekio ant galvos, o per didelio šlamančių lapų litų kiekio užantyje. Šis Valinskinis Sukčiukas turtus prisikrovė juokdamasis iš kitų ir melždamas „Kelio į žvėrių valdovus“ dalyvius: karves, gaidžius, vištas ir kitus naminius gyvulėlius.
„Tik pažiūrėkite, asilas eina“ – juokdavosi iš užsispyrėlio visas miškas. Tačiau jis tvirtai ėjo savo keliu ir niekada nesiklausė užgaulių žodžių. Būdamas dar mažas asiliukas, jis nusprendė, kad užaugęs turės savo žvėrių partiją ir valdys visą korumpuotą Lietuvos mišką. Tik neapsigaukite! Šis akiniuotas asilas, vaikučiai, tik iš išorės panašus į visišką idiotą. Savo suktumu ir įtaka jis greitai įsitvirtino Lietuvoje, dabar jau nėra nei vieno miško, nei vienos pelkės, kurioje Valinskinis Sukčiukas neturėtų draugų. Ir kas sakė, kad negražūs gyvūnėliai pasiekia mažai?
Pažiūrėkime į jo draugus – vieni asilai, gaidžiai, vištos ir geniai. Kaip taip gali būti? Iš tiesų, geriau pagalvojus, šie žvėreliai niekada nebuvo savo snapų įkišę į parlamentą ir nežino ką ten reikia veikti (parlamentas tai tokia vieta, kur žvėreliai susirenka permiegoti). Tačiau nepamirškime kaip Agurkinis Vikturėlis, užsienio paukštelis, sugebėjo įsitvirtinti mūsų areale. Nesvarbu, kad jis valdžioje išsilaikė nelabai ilgai, bet bent kuriam laikui savo rankose laikė visą floros ir faunos valdžią. Taip pat gali atsitikti ir su žvėrelių prisikėlimo partija, kuriai vadovauja nulėpausis asilas su akiniais.
Vaikai, neleiskite savo tėveliams balsuoti už asilus.
Kas juos sieja?
Atsakymas: Visi šie veidai sudarkyti pagražinti propagandiniais tikslais.
„Bentski šou“. Nieko nesako? Gerai, pabandom dar kartą. „Viengungių melodijos“. Irgi nieko? O „Radioshow“? Va, dabar matau, kad kažką jau pamenate. Pakalbėkime šiandien apie lietuvišką humorą. Atvirai ir be užuolankų.
Kažkodėl atrodo, kad dabartinis, Lietuvoje esantis humoras eina jau muzikos pramintu keliu – arba pilkoms masėms, arba kaimiečiams (kažkurioj vietoj šitos dvi tikslinės grupės susilieja). Toliau siūlau pažiūrėti, kokią humoro situaciją turime dabartinėse televizijose.
„Dviračio šou“. Palyginkime šią laidą prieš penkeris-septyneris metus ir dabar. Tai, kas liko, yra tik kažkokia pritempta imitacija, o ir kartais atrodo, kad šią laidą žmonės žiūri tik iš įpratimo. Mano nuomone, šitos laidos smukimas prasidėjo nuo tada, kai iš jos išėjo turbūt talentingiausias Lietuvos komikas ir apskritai puikus aktorius Rolandas Kazlas, o kūrybinė grupė susipyko su Arūnu Valinsku. Pastarasis vėliau nesėkmingai bandė kurti kažką panašaus kitoje televizijoje, tačiau jam nepavyko pasiekti net ir pusės to, kas buvo iki išsiskyrimo. „Dviračio šou“ niekada nebetapo tuo, kuo buvo anksčiau. Dabar juos nesėkmingai bando gelbėti peliukai politologai, tačiau ir jie baigia išsikvėpti.
„Radioshow“. Kažkada juos klausydavau ir žiūrėdavau vien tik dėl keiksmažodžių, tačiau vėliau supratau, kad jie turi tokį subtilų humoro jausmą, kad kitiems komikams iki šių velnio sėklos sėjėjų dar toli. Jų sugebėjimas tyčiotis iš lietuviško debilizmo, kompleksų ir ksenofobijos ne visada buvo suprantamas plačiosioms masėms, bet lojalus fanų ratelis tai labai vertino. Tiesa, maždaug TV laidos „Orbita“ viduryje jie pradėjo smukti, vėliau atsirado „Ragai“, padovanoję mums kultine tapusią frazę „Mes jamam šitą darbą“, bet tai jau nebebuvo tie „Radioshow“, kuriuos daugelis jų ištikimų fanų (tarp jų ir aš) mylėjo. Tiesa, trumpu saulės spindulėliu tapo jų kassavaitiniai blevyzgojimai „Užupio radijo“ bangomis, tačiau ir jie buvo uždaryti. O gaila, nes tai, ką dabar daro Algis Ramanauskas, yra kažkoks pasityčiojimas iš savęs – pradedant „Le Broniaus šou“, baigiant „Gerumo akcijų“ vedėjo darbu.
„Šapro šou/Šeštadienio šou“. Vytautas Šapranauskas nuėjo ilgą kelią nuo talentingo, subtilius ir sąmojingus pokštus laidančio laidos vedėjo iki visiškai marionetinio konferansjė, kalbinančio Wika, Kazimierą Danutą „Šatrijos raganą“ Prunskienę ar dar kažkokias durnas bobas vien dėl to, kad prodiuseriai ar aukštesnė kanalo vadovybė liepė. O mums, gero humoro mėgėjams taip ilgisi radijo mazgo „Puikioji“ su kultinėmis frazėmis „Tu durnas?!“, „Nh-tis nh-tis nh-tis, einam pėstute mes“, muzikantų Toto ir Pupo, galų gale Šinšilo apžvalgininko ar Manto Petruškevičiaus vyresniojo brolio dvynio, stilisto Diano.
„Viengungių melodijos“/“Aš su Jumis“/“Nekenčiu reklamos“. „Visi porom porom porom porom, porom – aš be poros“ – tokios ir kitokios dainos bei tarp jų pasakojami anekdotai ir šiaip juokingos gyvenimos situacijos, tuomet dar visai jaunus Rolandą Kazlą, Kęstutį Jakštą, Juozą Gaižauską ir Ramūną Rudoką iškėlė į žvaigždes. Natūraliai beveik visi jie vėliau perėjo į televiziją, kurioje turbūt didžiausias aukštumas pasiekė Rolandas Kazlas. Istorijos su Klemensu Labučiu, išsikasusiu sau tunelį į Europą, kandidatas į Lietuvos prezidentus Vytenis Bimba su žmona Vakare, padėjėjas Tomas – visa tai buvo Rolando Kazlo ir ypač talentingo scenaristo ir režisieriaus Augustino Griciaus (Gugos) fantazijos vaisius laidoje „Aš su Jumis“. Vėliau Rolandas Kazlas pradėjo vesti laidą „Nekenčiu reklamos“, kurioje jis turėjo pristatinėti juokingiausias reklamas iš viso pasaulio, tačiau jau po keleto laidų pasirodė, kad jis yra tiesiog per talentingas paprastam kažkokių reklamų pristatinėjimo darbui, todėl ir ši laida tapo autoriniu jo ir Augustino Griciaus šedevru. Kaip jau minėjau anksčiau, R. Kazlas išėjo į „Dviračio šou“, o vėliau – ir visai iš televizijos.
O dabar tiesiog paimkime ir palyginkime, ką turime šiuo metu: „Dzin“, „Puikusis šou“, „Lalaila“, tūkstantis skirtingų laidų per BTV ir TV3 apie tai, kaip kažkas parvirsta vestuvėse ir nusisuka kaklą ar maitinamas vaikas apvemia tėvus, „Le Broniaus šou“, „Baltish“, „Dviračio šou“, rusų humoro šou „Kreivas veidrodis“ ir t.t. Todėl siūlau – tam, kas įrodys, kad Lietuvoje yra likę gero humoro, pastatysiu alaus, degtinės ar sulčių (jei įrodys nepilnametis).
Pabaigai:
Radijo mazgas „Puikioji“
p.s. tai buvo šimtasis įrašas šiame tinklaraštyje.
(Spausti ant paveikslėlio)
1.Trėjaus Parkerio ir Meto Stouno vaizduotė „laki ir ligota“.
2.Puikus lryto užmaskavimas. Tiesa, gal galit pasakyt kokią programą naudojot? Gal paint?
Lakią ir ligotą seriją galite pažiūrėti čia
Apie
ztkp.lt (Gytis)
ztkp.lt (Paulius)