Pastarąsias dvi savaites gyvenau kaip karalius – turėjau spausdintuvą. Dvi savaites džiaugiausi HP Officejet Pro 8500 All-in-One. Taigi nieko nelaukdamas, norėčiau pradėti pasakoti įspūdžius. Pirmasis įspūdis, išpakavus šio tikrai All in one aparato dėžę buvo – „aš tikrai jo nepasijungsiu“. Ir iš tiesų, aš ir neturėčiau sugebėti jo įsijungti, juk Officejet byloja, kad:
1. Office – įrenginys skirtas ofisui (biurui).
2. Jet – jo sudėtingumas prilygsta reaktyvinio lėktuvo sudėtingumui. Tačiau vargais negalais vis dėl to sugebėjau įkišti keletą laidelių šian bei ten ir vuolia.

Ką jis gali?

HP Officejet Pro 8500 All-in-One gali spausdinti, kopijuoti, skenuoti ir faksuoti. Įsitikinau, kad spausdinti jis tikrai gali, tiek spalvotai, tiek nespalvotai. Kopijuoti jis taip pat gali, gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau su paskirtom užduotim susitvarko. Skenuoti jis gali. Gražiai, ryškiai. O ar gali faksuoti? Nežinau, nebandžiau (nes neturiu telefono linijos), bet neabejoju, kad gali (ir kurių galų šiais laikais žmonės naudojasi faksu?).

Spausdinimo kokybė

Pirmasis dalykas, ką padariau, tai buvo besaikis nuotraukų/paveikslų spausdinimas ant A4 blizgaus popieriaus. Spausdinimo kokybė – tiesiog super. Tikrai neatskirčiau foto laboratorijos ir šio Jet’o spausdintų nuotraukų. Tiesa, reikia pridurti, kad nors spausdinau tikrai daug, rašalo užtekdavo gan ilgai. Tikrai negaliu įvertint ar tikrai „vieno puslapio savikaina bei energijos suvartojimas yra mažesnis nei panašių lazerinių spausdintuvų“, tačiau lyginant su HP Officejet 7000, šis „mažutis“ rašalą siurbė itin kukliai.

Viskas?

Ne, ne viskas. Tiesiog nesinori atkartoti tų nuvalkiotų frazių apie spausdintuvo gerumą, lyginant su kitais spausdintuvais. Visus, kurie domina skaičiukai, kviečiu apsilankyti čia. O visus, kuriuos domina ką iš tiesų gali šis spausdintuvas, siūlau skaityti toliau.

Didysis testas

Šį testą didžiuoju galima vadinti dėl spausdinimo apimties ir svarbos, kai reikėjo per trumpą laiko tarpą išspausdinti tikrai daug medžiagos.
O ta medžiaga buvo kūrybinės – teatrinės stovyklos pavadinimu „Lietuvos Atgaja“ metraštis, kuris šiais metais vadinosi „Taikos pieva“. Laikraštuko tiražas – 70 egzempliorių (viename laikraštyje 7 lapai, t.y. 14 puslapių, t.y. iš viso 980 puslapių, kuriuos reikia išspausdinti). Užduotis tikrai ne iš lengvųjų, nepamirštant, kad leidinio puslapiuose beveik vien tik nuotraukos.
Sugrįžęs į savo foto spausdinimo – laikraščių leidimo laboratoriją – spaustuvę, su paku A4 formato lapų, ėmiausi darbo. Nepaisant kelių sustojimų, kuomet reikėjo išimti užstrigusį popierių ar dar dėl kokių kitų, ne su spausdintuvu susijusių bėdelių, spausdinti sekėsi gerai.

Įvertinimas

Kadangi įspūdžiai tik patys geriausi, įvertinimas irgi tik pats geriausias. Įrenginio kaina, priklausomai nuo modelio – nuo 1032 iki 1378 litų.

Taip, pokalbiai apie krizę pastaruoju metu yra itin dažnas reiškinys Lietuvoje. Toje pačioje Lietuvoje, kurioje krizės dar net nėra. Kalbėti kokia baisi yra ekonominė situacija, gali tik tie, kurie savo kailiu patiria lėtėjimą arba kaip dabar populiaru sakyti jaučia recesiją. Tiesa, drįsčiau prikibti prie pastarojo žodžio. Štai jau Vasario mėnesį Paulius savo įraše „Recesija? Kokia recesija?“ rašo: „Recesija (arba lietuviškai nuosmukis) pagal vadovėlinius apibrėžimus yra tada, kai bendrasis vidaus produktas mažėja keletą ketvirčių iš eilės (lyginant su tais pačiais ketvirčiais ankstesniais metais). BVP augimo mažėjimas – dar ne recesija. Recesija Lietuvoje buvo 1999 metais, kai BVP smuktelėjo trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį maždaug po 5 procentus.“

Na gerai, visiškai nesusigaudau ekonomikoje, bet tai dar nereiškia, kad neturiu teisės išreikšti savo nuomonės. Galima sakyti, kad aš esu statistinis lietuvis – visuomet supykęs ant valdžios, kurią man išrinko kiti, nepakantus kitokiems žmonės ir besikišantis ten, kur visiškai nesusigaudau. Štai gerbiamas fizikas Andrius Kubilius, žmogus, kuris kartais susigaudo, prognozuoja ekonomikos recesiją. Bravo, mielas Andriau, bravo! Kas tave paskatino padaryti tokį pareiškimą? Įsijungei CNN? Na gerai, nesigilinkime kas apšvietė gerbiamam Andriui galvą. Gal geriau pasigilinkime kas paskutinę partiją, turinčią vertybių sistemą, pavertė eiline socialdemokratine (pamenate kaip socdemai prieš 2004 rinkimus „varė“ ant darbiečių, o po jų ėmė ir susijungė į koaliciją?) kekše? Gal geriau ne, dar norisi pagyventi laisvėje.

Taigi, pakalbėkime apie krizę. Kiek iš ztkp.lt skaitančių žmonių patyrė recesiją? Ne, nu bet rimtai, kiek? Tik nereikia verkšlenti dėl padidėjusių pieno ar dešrelių kainos. Apie tikrąją infliacijos priežastį, ką ji turi bendro su recesija (tiksliau ko neturi) ir apie nelabai profesionalius „analitikų“ vertinimus, galite pasiskaityti Vlado Trukšino straipsnyje. Kiek milijonų kartų išaugo maisto produktų kainos? Kiek milijonų žmonių Lietuvoje neteko darbo? Girdint baugias politikų ir šoumenų kalbas kaip bus blogai ir kaip reiks veržtis diržus, ima juokas. Vienintelė tikra finansinė krizė vyko 1929 – 1933 metais, bet net ir ji beveik nepalietė Lietuvos, nes tiek tada, tiek dabar, esame visiškas užkampis. Kodėl tiek daug kalbame apie galimą krizę, kuri galbūt mus palies ir atims kokias 5 darbo vietas ir pakels muilo kainą 5%? Na gerai, sakykime finansinė krizė sukrės visą kapitalistinį pasaulį, bet ar tikrai verta kalbėti apie civilizacijos saulėlydį? Jau dabar bankai pereina į valstybės rankas, taip pat ta pati valstybė perima taip vadinamas „blogas paskolas“, kurios buvo išduotos žmonėms, kurie paimtų paskolų neturėjo iš ko atiduoti. Bet ar tai nuodemė? Juk dabar įprasta leisti neuždirbtus pinigus. Derėtų suprasti gobšuosius bankų valdytojus, juk visiems reikia gyventi.

Jokiu būdu neteigiu, kad ekonominės krizės nebus. Bus ir ekonominė ir ekologinė ir visokia kitokia eko-šitominė. Vakarų pasaulis, kuriam mes patys prisiskiriame, išgyveno dar ne tokias krizes, kuomet infliacija triuškindavo visus žmones be išimties. Išgyvenom tada, išgyvensim ir dabar.

Ir galiausiai, nuotaikingiausi straipsniai, perskaityti Lietuvos žiniasklaidoje:

„Kol neįsmukome į recesiją“
„Airijos ekonomika patiria recesiją“
„“BNP Paribas“: Baltijos šalims gresia gili recesija“
„A. Kubilius užsiminė apie recesiją“
„Pasaulio ekonomiką gali ištikti didžiausia recesija nuo pat 1983 metų, mano ekonomistai“
„Euro zona grimzta į recesiją“
„Pasaulinė recesija – „sunkiausia nuo 70-ųjų“

Nuotaikingiausias straipnis be jokio abejo yra -  „Pasaulinė recesija – „sunkiausia nuo 70-ųjų“.
„Singapūro investicinė agentūra GIC perspėjo, kad pasaulis gali įžengti į juodžiausią recesiją pasaulyje per 30 metų, jeigu nebus imtasi skubių priemonių. GIC pirmininko pavaduotojo Tonio Tano teigimu, pasaulis išgyvena „ypatingo nestabilumo“ periodą“

Mano komentaras: „Pasak Grabučiškėse įsikūrusios įmonės „Grabučiškės International“ vadovo Prano Grumbaliausko, paskutiniojo Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio įžanga pranašauja „Snaigės“ akcijų kritimą.

Post Scriptum. Šiame įraše žodis „krizė“ pavartotas 9 kartus. Vakar dienos (10-03) „Lietuvos ryto“  ir Balso portalų tituliniuose puslapiuose – 10 kartų.