2010 metų birželio 23 dieną Jungtinės Amerikos Valstijos šventė naujo sporto didvyrio gimimą – nedidukas futbolo puolėjas Landonas Donovanas savo įvarčiu per paskutines pridėto laiko sekundes su Alžyru išvedė JAV komandą į Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalį. Tačiau Landonas Donovanas nebuvo pirmasis. Prieš 60 metų JAV futbolo rinktinė Pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje sukūrė stebuklą, o jo pagrindinis autorius buvo iš Haičio kilęs futbolininkas Joe Gaetjensas (Džo Geidžensas).

Po pergale pasibaigusių rungtynių Joe Gaetjensą neša brazilų sirgalių minia.

„Kažkur tolimoje šalyje futbolininkas įmuša įvartį, kuris vienu smūgiu patiesia futbolo milžiną. Niekas nežino, kas tas futbolininkas, net ir jo paties komandos draugai. Viskas, kas lieka – kelios nespalvotos nuotraukos: vienoje jų simpatiškas jaunuolis, priklaupęs prie kamuolio, kartu su komanda pozuoja bendrai nuotraukai, kitoje jį po lemtingojo įvarčio neša sirgalių minia, o pats Joe, tikriausiai nesuprasdamas, kas įvyko, kukliai šypsosi. Taip pat netikėtai kaip ir atsirado, jis dingsta. Pavirsta mitu. Mitas apauga legendomis,“ – taip apie futbolininką 2010-ųjų pradžioje rašė ESPN.com apžvalgininkas Leanderis Schaerlaeckensas.

1950-ųjų metų JAV futbolo rinktinė, švelniai tariant, atrodė pasmerkta tapti čempionato autsaidere. Komanda buvo surinkta prieš pat čempionatą, joje nebuvo nė vieno profesionalaus futbolininko – žaidė mokytojas, indų plovėjas, katafalko vairuotojas, paštininkas ir kitų profesijų atstovai. Kartu jie beveik nesitreniravo. Atrankos į Pasaulio futbolo čempionatą turnyre JAV pralaimėjo Meksikai 0:6 ir 2:6, tačiau įveikė Kubą 5:2, o kitą mačą su Kuba baigė lygiosiomis 1:1 ir pateko į pagrindinį turnyrą. 1948 metais JAV buvo dalyvavusi Olimpiadoje, tačiau pasirodymą joje baigė po pralaimėjimo Italija 0:9, o draugiškose rungtynėse Norvegijai ir Šiaurės Airijai pralaimėjo atitinkamai 0:11 ir 0:5.

1950-ųjų metų Anglija, priešingai – atrodė kaip nesustabdoma jėga. Lažybų punktuose už jų pergalę čempionate pastačius vieną dolerį, buvo galima laimėti tik tris, už amerikiečius pastatytas vienas doleris būtų atnešęs net penkis šimtus. Anglai buvo futbolo išradėjai, pirmasis istorijoje futbolo mačas vyko šioje šalyje, o 1950-ųjų metų čempionatas turėjo tapti šlovingu komandos debiutu pasauliniuose turnyruose. Anglų sudėtyje buvo tokie legendomis vėliau tapę futbolininkai kaip Alfredas Ramsey, Stanas Mortensenas ir Stanley Matthewsas.

Pirmosiose turnyro rungtynėse JAV rinktinė garbingai pasipriešino Ispanija, pralaimėdama tik 1:3, o Anglija įveikė Čilę 2:0. Anglijos ir JAV susidūrimą pavadinti Dovydo ir Galijoto dvikova būtų buvę gana neatsakinga – net ir Biblijoje prieš kovą Dovydas atrodė ne taip beviltiškai kaip futbolo ekspertų ir mėgėjų nuomone atrodė JAV rinktinė.

1950 metų JAV rinktinė: (iš kairės į dešinę, antra eilė): Jack Lyons, Joe Maca, Charlie Colombo, Frank Borghi, Harry Keough, Walter Bahr, Bill Jeffrey. (iš kairės į dešinę, pirma eilė): Frank Wallace, Ed McIlvenny, Gino Pariani, Joe Gaetjens, John „Clarkie“ Souza, Ed Souza.

Bet kai šios komandos susidūrė aikštėje, įvyko kažkas neįtikėtino. Kai naujienų agentūra „Reuters“ išplatino žinutę su rezultatu 1:0 JAV naudai, daugybė laikraščių tai priėmė kaip klaidą, todėl išspausdino rezultatą 10:1 arba 10:0 Anglijos naudai.

38-ą mačo minutę Edo McIlvenny iš užribio įmestą kamuolį priėmė Walteris Bahras, kuris bandė nukreipti kamuolį į tolimąjį vartų kampą. Anglų vartininkas šoko link kamuolio, kurį, atrodė, lengvai atmuš, tačiau lyg iš niekur prie kamuolio prišoko Joe Gaetjensas ir galva pasiuntė jį į vartų tinklą priešinga kryptimi, negu šoko vartininkas. J. Gaetjensas nepamatė savo įvarčio, nes iškart nukrito veidu žemyn ant vejos. Iki rungtynių pabaigos buvo likusi beveik valanda, tačiau anglai net ir per tokį ilgą laiką sugebėjo sukurti vos vieną kitą pavojingesnę progą. Anglija neišėjo iš grupės. Pirmas čempionatas – pirmas didelis nusivylimas (bet tikrai ne paskutinis).

Bet kas toks buvo tas Joe Gaetjensas, prie komandos prisijungęs tik dieną prieš kelionę į čempionatą? Kai kurie komandos draugai jį žinojo iš JAV futbolo lygos, tačiau, nors ir J. Gaetjensas buvo rezultatyviausias lygos žaidėjas, į jį niekas rimtai nežiūrėjo.

Daugelis manė, kad jis buvo belgas, į JAV atvykęs dirbti juodų darbų, kiti sakė, kad jis buvo iš Haičio, ir netgi praktikavo Vudu religiją – šitas įsitikinimas buvo toks gajus, kad net 2005 metais Holivude pastatytame filme apie šią istorinę pergalę „The Game of Their Lives“ (angl. „Svarbiausios rungtynės jų gyvenime“) J. Gaetjensas buvo pavaizduotas kaip Vudu fanatikas. Be to, jo vaidmenį atliko juodaodis aktorius.

Tiesa buvo kiek kitokia – Joe Gaetjensas buvo baltaodis vokiečių kilmės haitietis, į JAV atvykęs studijuoti sąskaitybos Kolumbijos universitete, o šiek tiek kišenpinigių užsidirbdavo plaudamas indus vienoje kavinėje. Joe buvo katalikas, kaip ir nemažai haitiečių ir kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią. Jis buvo kilęs iš gana turtingos ir įtakingos šeimos Haityje (kas vėliau pasirodė lemtinga) – jo prosenelį Prūsijos karalius į Haitį išsiuntė megzti verslo ryšių tarp šių dviejų valstybių. Per keletą dešimtmečių J. Gaetjenso senelis jau buvo sukūręs milžinišką verslo imperiją, kuri sumažėjo per JAV okupaciją (gindama „savo ir užsienio valstybių interesus“ JAV Haitį buvo užėmusi 1915 – 1934 metais). Tačiau Gaetjensų giminė išlaikė savo įtaką šalyje.

1938 metais, būdamas keturiolikos, Joe prisijungė prie komandos „L’Etoile Haitienne“ (pranc. „Haičio žvaigždė“), su kuria du kartus – 1942 ir 1944 metais – laimėjo Haičio futbolo čempionatą. Bet iš futbolo J. Gaetjensas negalėjo pragyventi, todėl, sekdamas vyresniojo brolio Gerardo pėdomis, 1947 metais Joe išvyko studijuoti į JAV. Greta studijų ir indų plovimo, J. Gaetjensas prisijungė prie Niujorko „Brookhattan“ komandos, už vieną mačą jis gaudavo 25 dolerius.

Po JAV pergalės prieš Angliją, Anglijos spauda plačiai skelbė, kad JAV futbolo rinktinė buvo sudaryta iš imigrantų, neturinčių JAV pilietybės. Tai tik iš dalies tiesa – tiek J. Gaetjensas, tiek škotas, komandos kapitonas Edas McIlvenny, tiek Belgijoje gimęs Josephas Maca neturėjo JAV pilietybės, tačiau tuo metu galiojo tvarka, pagal kurią kiekviena šalis galėjo nuspręsti, pagal kokius pilietybės kriterijus žaidėjas tinka rinktinei. JAV nusprendė, kad šioje šalyje užteko būti kandidatu gauti pilietybę – tiek J. Gaetjensas, tiek kiti du „užsieniečiai“ šitą procedūrą jau buvo pradėję. Anglai nebeturėjo ką atsakyti.

Praėjus keletui mėnesių po JAV pergalės ir žiniai pasklidus pasaulyje, Joe Gaetjensas paliko Kolumbijos universitetą ir iškeliavo į Prancūziją, žaisti garsiajame Paryžiaus „Racing“ sporto klube. Tačiau nors J. Gaetjensas, laisvai kalbėjęs prancūziškai, angliškai ir ispaniškai vėliau pasakojo mėgavęsis gyvenimu ir žaidimu Prancūzijoje, jis nesugebėjo prisitaikyti prie klubo drausmės ir žaidė tik ketveriose rungtynėse bei pelnė du įvarčius. Nuolatinės kelių traumos Joe Gaetjensą dažnai išvesdavo iš rikiuotės, todėl „Racing“ klubas futbolininką pasiūlė žemesnėje lygoje žaidžiančiam klubui mainyti į jauną puolėją. Antros lygos klubas atsisakė, o J. Gaetjensas galų gale buvo išsiųstas į Aleso „Olympique“ – klubą, kuris žinomas tik dėl to, kad jame savo karjerą pradėjo dabartinės Prancūzijos rinktinės vienas lyderių Franckas Ribery. Šiame klube Joe sužaidė penkiolika rungtynių ir įmušė du įvarčius. Klubas kontrakto antriems metams nepratęsė.

Joe Gaetjensas ne vienintelis iškeliavo žaisti į Europą: Edas McIlvenny prisijungė prie „Manchester United“, o Josephas Maca – prie Belgijos trečiame divizione žaidžiančio „Racing White“ klubo. Jame, anot paties J. Maca daugelis žaidėjų buvo geresni, nei jo komandos draugai JAV rinktinėje.

Po trumpos karjeros Europoje, J. Gaetjensas grįžo į Haitį. Ten jį pasitiko minios žmonių, besidžiaugiančių savo tautiečio sėkme 1950-ųjų metų Pasaulio futbolo čempionate. Jis grįžo į „L’Etoile Haitienne“ – klubą, kuriame ir pradėjo savo karjerą. Komandos gerbėjai tikėjosi, kad J. Gaetjensas šitoje komandoje sužibės ir padės iškovoti daugybę titulų, tačiau, vos 29 metų amžiaus J. Gaetjensą pradėjo kamuoti nuolatinės traumos, nuo didelių krūvių nuolat pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kadangi jis taip ir netapo pilnateisiu JAV piliečiu, sužaidė vienerias rungtynes ir už Haičio futbolo rinktinę atrankoje į 1954 metų Pasaulio futbolo čempionatą. Tų rungtynių jis nepabaigė dėl traumos. Tai buvo paskutinės oficialios 1950-ųjų JAV rinktinės didvyrio rungtynės.

1955 metais Joe Gaetjensas vedė savo pusseserę Liliane (Haityje tai buvo įprasta) ir su ja vėliau susilaukė trijų vaikų – du sūnus Leslie ir Gerry dar gyvi. Buvęs futbolininkas sukūrė sėkmingą verslą, savo sode augino rožes, o laisvalaikiu treniravo jaunus futbolininkus. Ypatingai jis buvo dosnus neturtingiems futbolą žaidžiantiems vaikams – pasakojama, kad jiems kasdien išdalindavo beveik visus kišenėse turimus pinigus.

Nors Joe buvo apolitiškas, jo giminė vis dar buvo įtakinga ir politiniame šalies gyvenime. 1957 metų rinkimus laimėjo gydytojas Francois „Papa Doc“ Duvalier. Gaetjensai tuose rinkimuose rėmė jo oponentą – Louis Dejoie, kuris buvo šeimos giminaitis. Po perversmo F. Duvalier tapo negailestingu diktatoriumi, ir pradėjo persekioti visus, kas rinkimuose palaikė jo oponentą. Daugybė haitiečių pabėgo iš šalies, tačiau Gaetjensai pasiliko, kadangi buvo susiję ir su F. Duvalier aplinka.Tačiau režimas pradėjo persekioti Joe vyresnįjį brolį Gerardą. Dar vėliau „Papa Doc“ sužinojo, kad du jaunesnieji Joe Gaetjenso broliai, gyvenantys Dominikos Respublikoje kartu su kitais išeiviais planuoja Haityje surengti perversmą ir nuversti diktatorių.

1964 metų liepos 7 dieną F. Duvalier pasiskelbė Haičio prezidentu iki gyvos galvos. Kitą dieną, 6 valandą ryto, sekdama draugiško policijos pareigūno patarimu, visa Gaetjensų šeima pasislėpė. Visi, išskyrus Joe – šis tikėjosi, kad jo apolitiškumas jį išgelbės. 10 valandą ryto į Gaetjensų namų duris pasibeldė policija ir suėmė Joe, kadangi negalėjo rasti kitų šeimos narių. Jis buvo paskelbtas atsakingu už savo šeimos veiksmu ir įkalintas. Tai buvo paskutinis kartas, kai kas nors Joe matė gyvą.

Joe kalėjo liūdnai pagarsėjusiame „Fort Dimanche“ kalėjime, kuriame kas naktį buvo nušaunama po vieną ar daugiau kalinių. Manoma, kad Joe mirties bausmė buvo įvykdyta 1964 metų liepos 10 naktį, o gaiduką paspaudė šeimos ir paties Joe artimas draugas, Haičio policijos vadas. Joe Gaetjensas, JAV futbolo didvyris ir mėgstamas Haičio pilietis tapo viena iš 30 tūkst. Francois Duvalier režimo aukų.