Kaip lobstama iš žmonių kančių
Gytis, Istorija 2008-10-14
1998 metų leidimo naujojo Izraelio šekelio kupiūra
Šiuo įrašu nesiekiu kurstyti tautinės neapykantos, tiesiog noriu su jumis pasidalinti mintimis, kurias perskaičiau Normano Finkelšteino knygoje „Holokausto industrija“. Už šios knygos parašymą ir kitas „antiizraelietiškas idėjas“, Finkelšteinas paskelbtas persona non grata savo gimtojoje šalyje – Izraelyje. Apie jį reikėtų žinoti vieną faktą. Abu jo tėvai buvo Varšuvos geto ir konclagerių kaliniai, o visi motinos ir tėvo giminės buvo nužudyti nacių. Tad nepamiršdami šio konteksto galime pradėti gilintis į tai, kas yra rašoma „Holokausto Industrijoje“. Noriu jus perspėti, kad tai nėra knygos recenzija, tiesiog ten perskaitytos mintys, kurios man leido į holokaustą pažvelgti kiek kitu žvilgsniu, perleidžiamos per Žmogaus, turinčio ką pasakyti prizmę.
„Holokaustas – sistemiškas įvairių etninių, religinių, tautinių ir kitų grupių genocidas (etninis valymas) nacių vykdytas Antrojo pasaulinio karo metu (1941-1945 m.)“ – mums sako laisvoji internetinė enciklopedija Wikipedia. Bet iš tiesų, kas pirmiausiai iškyla galvoje, išgirdus tą žodį? Žinoma, kad žydų holokaustas. Tačiau holokaustą patyrė kur kas daugiau tautų, tarkime kad ir romai, kurie nukentėjo ne ką mažiau nei žydai. Bet užteks matuoti tautų skausmą. Net ir vienas žmogus, nužudytas vien dėl to, kad jis yra žydas, čigonas ar slavas, yra per daug. Truputį anksčiau jau rašiau, kaip žmonės uždirba pinigus iš maišto, taigi dabar atėjo metas parašyti apie tai, kaip uždirbama iš holokausto. Žydų holokausto.
„Žydų holokaustas yra išskirtinis, nes patys žydai yra išskirtiniai“ – rašo N.Finkelšteinas ir tenka jam pritarti. Nepaprastai versliems žmonėms pasinaudoti lengva proga užsidirbti pinigų būtų neatleistina. Kam dirbti, kai sukūrus atitinkamą industriją ir apšaukus ką nors „holokausto neigėju“ (ang. Holocaust denial) ar neonaciu, išsireikalauti pinigų. Kiek milijonų, o gal ir milijardų susižėrė žydų kančias eksplotuojančios organizacijos (tokios kaip ADL ir Wiesenthalio centras) neatsakys niekas. Jeigu į klausimą „kiek“ atsakymo nėra, tai į klausimą „kada“ yra. Tai 1967 metai birželio mėnuo. Būtent tada Izraelis parodė savo milžinišką karinę galią prieš arabus, o Amerikos žydai prisiminė jų tautos holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu.
O kas jiems beliko? Visi į Izraelį žiūrėjo neigiamai, reikėjo kaip nors nuvalyti tą kruviną dėmę nuo šlovingo vardo. „Kenčiantiems – dangus“ – sako patarlė. Kažin ar tikrai tų kenčiančių buvo tiek daug? „Jeigu kiekvienas žmogus, teigiantis išgyvenęs koncentracijos stovyklas, iš tikrųjų yra juos išgyvenęs, tai ką tada nužudė Hitleris?” – dažnai kartodavo N.Finkelšteino mama. Tokių apsimetėlių yra ir Lietuvoje, pasakojančių savo menamas kančias. Įdomu kiek tokių „aukų“ atsirastų, jei Sovietų sąjungos kalčių paveldėtoja Rusija netyčia prisimintų padarytus nusikaltimus aneksuotose valstybėse ir nuspręstų grąžinti 80 milijardų litų, kaip atlygį už finansinę ir moralinę žalą? Galima spėti tik vieną, – tikrai daug daugiau, nei jų buvo iš tikrųjų, būtent tai dabar ir daro daug žydų.
Izraelio žurnalistas D.Rubinsteinas: „Amerikos žydų veikėjams Izraelio reikia tik kaip žiauraus arabų puolimo aukos. Tokiam Izraeliui galima parūpinti pagalbą, aukotojų, pinigų. Visiems žinomos sumos, kurias, paminint Izraelio vardą, Amerikoje surenka United Jewish Appeal, beveik pusė tos sumos atitenka Amerikos žydų organizacijoms. Ar gali būti didesnis cinizmas? („Atgimimas“ 2004 m. balandžio 23-29 d. Nr. 16 (793)).
Jeigu apie žydų holokaustą norite sužinoti daugiau, siūlau pažiūrėti: „Schindler’s List“, „The Pianist“, „Anne Frank – The Whole Story“, „Uprising“, „Europa Europa“, „Night and Fog – Criterion Collection“, „Life Is Beautiful“, „The Grey Zone“, „Into The Arms Of Strangers – Stories Of The Kindertransport“, „Shoah“, „Escape From Sobibor“, „Conspiracy“, „Holocaust“ ir t.t.
Jeigu domina kitų etninių, religinių ir tautinių grupių holokaustas, pasiūlyti negaliu nieko, nes google, kaip ir daugelis paprastų žmonių, nesupranta, kad holokaustas tai terminas, apibūdinantis ne tik žydų naikinimą.
Apie
ztkp.lt (Gytis)
ztkp.lt (Paulius)
Neteko skaityti pačios knygos. Būtinai reikės perskaityti.
Beje apie žydų istoriją yra išleista nebloga lietuvio G.Drukteinio knyga, „Izraelis, žydų valstybė“. Leidžia kitu kampu pažiūrėti į sionizmą bei žydų-arabų konfliktą. galų gale vakarų valstybių pagalbą.
Gyti, įrašas kažkodėl atrodo neužbaigtas. Tiksliau tarsi trūksta pasakojamosios dalies. Ar čia taip sumanyta, ar tiesiog rašant pasimetė?
Įrašą užbaigia jo skaitytojai
Mano tokia taktika. Taip pat yra nurodoma knyga, kuri nėra labai stora, vos 100 puslapių ir kurios perrašinėti nereikia 
Pasidomėsiu ta „Izraelis, žydų valstybė” 
Ačiū
Šitas gi Giedrius Drukteinis, knygos autorius, dabar gi išdarinėja kartais standupus Havana Social Club
Pinigas yra pinigas, nė kiek manęs šitos mintys nenustebino
Oj tie žydai, begėdžiai. O šiaip, visi karai vyksta tik dėl religijų ar įsitikinimų. Taigi tik atsisakę beprasmio ir netgi žalojančio tikėjimo pasakomis ir prietaromis gyvensim taikoje. Bet ne visi žmonės pasižymi racionaliu mąstymų. Žydai ne išskirtiniai. Bet ir ne jie vieninteliai.
MaikUniversum, na jau, nejaugi visi visi karai dėl religijų ir įsitikinimų kilo?
Visai pritariu MaikUniversum, broli. Duok karą – parodysiu religiją/įsitikinimą
Dar is Vikipedijos:
„Antisemitizmas (anti-semitizmas) – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas nukreiptas prieš žydus…. Antisemitizmo terminas apima bet kokią neigiamą ekspresiją žydų atžvilgiu…“
Pasitelkus vikipedijos terminu aiskinima ir zydu neribotas galimybes interpretuoti savaip, galima si straipsni pavadinti 100% antisemitisku
nukreiptu pries zydus….
Va ko nemėgstu, tai nemėgstu, kai, pratarus bent žodį apie žydus, prasideda priekaištai dėl antisemitizmo ir panašios nesamonės
žiūrint kokį tą žodį pratari, jei „juden raus“, tai suprantama, kad būsi užpultas
„Bet iš tiesų, kas pirmiausiai iškyla galvoje, išgirdus tą žodį? Žinoma, kad žydų holokaustas.“
Nežinau kas ten kam kyla, bet žydai savo tautos genocidą WW2 metu vadina ‘Shoah’ (Šoa – katastrofa), ne holokaustu. Čia jau gali, tikriausiai, bet kuris žydas paliudyt augęs bent jau su minimalia tradicija, kaip ir tie, kurie šiek tiek daugiau yra pasidomėję žydų tautos istorija. Todėl švieskimės
O 67-ųjų „6 dienų karas“ yra klasika. 1 maža valstybė apsupta ir blokuojama nedraugiškų arabų šalių, turinti maždaug ketvirtadalį karinių pajėgų, kurias turėjo kaimynai, smogė smūgį pirma ( http://en.wikipedia.org/wiki/Operation_Focus ) ir per savaitę sugebėjo jei ne užsitarnauti pagarbą, tai bent jau įvaryti baimės.
„Izraelis – žydų valstybė“ tikrai smagiai skaitosi, ir yra pakankamai objektyvi (pagirsiu A.P. Kasperavičių dėl to, gerai suredagavo, kas jam, tiesą sakant, ne visai yra būdinga).
Dėl karų priežasčių tai nepritarčiau. Dažniausiai religiniais ar kitokiais įsitikinimais tik prisidengiama, pagrindinės paskatos beveik visada yra ekonominės (žinoma galima kalbėti ir apie ekonominius įsitikinimus
).
Dėl antisemitizmo, tai laikyčiau reiškinį per daug išpūstu burbulu, kuris (pritariu Gyčiui) žydams yra naudingas.
Antisemitizmo priežasčių apskritai nelabai suprantu (gal tiesiog neteko patirti jų priespaudos kaip Hitleriui
), bet nemanau, kad neturiu teisės blogai galvoti (ir ne tik) apie žmogų vien dėl to, kad jis žydas. Nors galutinis rezultatas tikriausiai būtų vienodas visiems – visos prieš žydus nukreiptos mintys ir veiksmai interpretuojami, kaip antisemitiniai.
Galutinė išvada: visoms tautoms priskiriam kokį nors bruožą (estai lėti, žydai sukti ir t.t.), kuris nėra iš esmės teisingas visiems ir mes tą suprantame, skirtumas tik toks, kad kalbėdamas apie žydus turi būti atsargus, nes gali reikėti atsakyti materialiai
Virgi, kaip galėtum paaiškinti „1 maža valstybė apsupta ir blokuojama nedraugiškų arabų šalių, turinti maždaug ketvirtadalį karinių pajėgų, kurias turėjo kaimynai, smogė smūgį pirma“? Nori pasakyt, kad Izraelis gynėsi? p.s. tą mano minėtą milžinišką karinę galią nereikėtų suprasti tik iš kiekybinės pusės; labiau iš kiekybinės.
ZmogusNegalintisUzsiciaupti, žydams holokaustas (Shoah
) naudos daug neatnešė, tačiau toms organizacijoms, kurios jį taip visaip pardavinėjo ir eksplotavo, atnešė 
Bet manau tu šitą ir taip supratai 
„Nori pasakyt, kad Izraelis gynėsi? p.s. tą mano minėtą milžinišką karinę galią nereikėtų suprasti tik iš kiekybinės pusės; labiau iš kiekybinės.“
Žiūrint iš kokių pozicijų žvelgi apskritai į Izraelio valstybės susikūrimo situaciją. Jei laikai žydus agresoriais, nes jie įsikūrė arabų ir palestiniečių apgyvendintoj teritorijoj, tai taip, žydai buvo agresoriai. Bet aš žvelgiu šiek tiek kitaip ir iš tolėliau. Palestiniečiams JTO siūlė planą padalinti tuometinį britų mandatą į 2 pakankamai lygias dalis, tačiau planas buvo atmestas Arabų Lygos. Iš kart po mandato pabaigos, žydai paskelbė įkuriantys savo valstybę ir tai iššaukė aplinkinių arabų šalių karinę reakciją. Arabai tada pirmą kart gavo į skudurus. Tada ‘taika’. Teroro išpuoliai ir atsakomosios baudžiamosios žydų akcijos tapo įprastais įvykiais. 56ais Egiptas nacionalizavo Sueco kanalą, kas reiškė krachą Izraelio ekonomikai (anglų ir prancūzų interesams taip pat) ir valstybės egzistencijai, Izraelio intervencija ir vėl ‘taika’. 67ais Egiptas vėl uždarė Sueco kanalą, aplinkinės arabų šalys sparčiai ginklavosi. Bac ir Izraelio manevras sunaikinęs priešų karines oro pajėgas ant žemės, užimtos strateginės vietos kaip Golano aukštumos.
Aš manau, jog tai buvo Izraelio gynyba. Taktika ‘geriausia gynyba – puolimas’ yra kontraversiška, bet sena kaip visų karų istorija. Vienas pavyzdys ne per seniausiai vyko Gruzijoje, kai puolamas Chinvalis buvo, tik ten ne puolančiojo naudai buvo jėgų ir strategijos aspektai.
Dėl jėgų santykio, tai jis buvo tikrai ne Izraelio naudai. Tarkime matau skaičius tiek literatūroje, tiek wiki, kurie sakytų, kad Izraeliui teoriškai turėjo būti chana. Tačiau kokybinė pusė buvo visiškai žydų pusėj (strategija, karo vadai ir gerai apmokyta kariuomenė).
Pabaigai, nors negalima į žydų-arabų konfliktą žiūrėti vienašališkai, šiek tiek linkstu į judofilišką pusę būtent dėl šios šalies sugebėjimo saugoti savo valstybės saugumą ir interesus. Žinoma, kraupių tamsių dalykų būta, bet arabai irgi niekad nepasižymėjo švariais savo interesų gynimo būdais (teroristiniai išpuoliai, apšaudymai ar užpuolimas 73iais per Jom Kipurą). Belieka tikėtis, kad savotiškas ramumas besitęsiantis metus su virš laiko konflikte virs į ilgą taiką, į ką, atrodo ir linkstama (bent jau su palestiniečiais).
O mano pozicija kitais žydus liečiančiais klausimais kaip kapinių ieškojimas po ‘Mindaugo apartamentais’, yra ne tokia judofilinė.. Bet čia kitam kartui
Beje, Gyti, matau kad studijuojam toj pačioj įstaigoj ir tam pačiam fakultete. Gal nebus paslaptis kuri specialybė ir kuris kursas?
Dėkui Virgi, kad nepabėgai ir paaiškinai plačiau savo nuomonę. O kas liečia mane, tai aš istoriją studijuoju, 1 kursas
O as skaiciau vienoje knygoje kad holohausto isvio nebuvo, tai tik ziniasklaidos antis po antro pasaulinio karo. Cia tik siaip, kad visom knygom negalima tiketi
geras požiūris, ačiū. kažkaip nesusimąstydavau apie tai.
Reikia išsiugdyti save mąstyti apie atrodo elementarius dalykus ne tik iš visiems suprantamos pusės, bet ir iš tos priešingos, gal net oponuojančios
Tik taip galima priartėti prie tiesos
„O as skaiciau vienoje knygoje kad holohausto isvio nebuvo, tai tik ziniasklaidos antis po antro pasaulinio karo. Cia tik siaip, kad visom knygom negalima tiketi“
na, taip, yra tokių daug, revizionistais ar kaip ten jie vadinas. neva koncentracijos stovyklos buvo ne žudynių, o darbo stovyklomis, o patalpos su dujomis naujojamos rūbų dezinfekcijai, bet, regis, neseniai Vokietijoj rado originalius stovyklų planus, kurie aiškiai parodo, jog patalpos būtent masinėm žudynėm buvo skirtos
Wikipedia.org yra apie armenu genocida parasyta http://lt.wikipedia.org/wiki/Arm%C4%97n%C5%B3_genocidas
Žmogau, teigiantis kad turi ką pasakyti apie žydus – ir komentatoriai – pasiskaitykite http://www.christianparty.net ir suprasite, kad žinote ir kalbate tai, ko nori žydai. Beje, kaip pavyzdys pateikto S.Špilbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ motto – eilinė žydų falsifikacija gojams, t.y. gyvuliams. Tikrasis motto: „jei kas išgelbės bent vieną ŽYDĄ, tas išgelbės visą žmoniją“.
uz kiek parduotum?
donaldo zurnalus uz kiek?
nieks čia žurnalų nepardavinėja