Historia est magistra vitae
Gytis, Istorija 2008-09-10
Niekada nemylėjau matematikos. Nuo kokios penktos klasės matematikos pamokos man asocijavosi su skaičiavimais, kurie neduoda jokios realios naudos. Laikui bėgant ši tiesa vis stiprėjo ir stiprėjo, kol visa tai peraugo į skaičių paranoją. Nežinau ar yra tokia liga, bet skaičių aš tikrai bijau. Gal ne pačių skaičių, kiek su jais susijusių veiksmų. Sudėti, atimti, padauginti ar padalinti man visai neturi jokios reikšmės. Savo ateitį kursiu ten, kur nereikės iš devynių iksų surasti aštuoniolika rombo kampų. Kaip jau supratote iš manęs matematikas ne koks. Save matau beveik priešingoje barikadų pusėje, apie kurią dabar ir norėčiau pasidalinti savo mintimis.
Visi esame girdėję žodį istorija. Tai gali būti tiek mokslas, tiek pasakojimas kaip kažkas kažkur kažką matė girtą kažkokiame skersgatvyje. Iš pirmo žvilgsnio šie du variantai yra visiškai priešingi, bet ar tikrai taip yra? Tikrai ne. Tarp istorijos mokslo ir kažkur girdėtų istorijų ar pasakojimų yra daug daugiau bendrų sąlyčio taškų, nei tarp dviejų kačių rujos metu. Jeigu istorikai ginčijasi dėl įvykių, kurie vyko prieš 50, 20, ar žiūrėk ir prieš 10 metų vertinimo, tai kodėl gi jų visų nepavadinus paskalų rinkėjais ir pletkų bobomis/diedais, kurie kovoja ne dėl tiesos „iškasimo“, o dėl to, kad patenkintų savo milžiniškus ego? Juk kiekviena pletkų boba džiaugiasi, kuomet jos paleistas „pletkas“ pasklinda po visą svietą.
Nieko negali būti įdomiau, kaip klausyti dviejų istorikų ginčo. Logiškai mąstant yra tik viena tiesa, bet pasakyk tu tai istorikui, tai tave šaltiniais užmėtys. Man labai keista kaip iš viso galima interpretuoti dokumentus, čia juk ne eilėraštis, kurį galima suprasti kaip tik nori, čia istoriniai faktai, datos… Na gerai, nesikabinėju dėl įvykių, kurie vyko prieš kelis tūkstančius ar kelis šimtus metų vertinimo, tačiau ginčytis dėl pavyzdžiui sovietmečio laikotarpio, švelniai tariant yra gėdinga.
p.s. Vilniaus universitete studijuoju istoriją.
Apie
ztkp.lt (Gytis)
ztkp.lt (Paulius)
Kažkaip man pasirodė, jog straipsnis buvo parašytas vien tam,kad post scriptum’as butu į temą, taip nekaltai pridengtas šmaikščiais palyginimais apie kačių gyvenimą:D
Aha
Čia kaip ir pasiteisinimas, kad mažai rašau
ka tas lotyniskas pavadinimas reiskia? Istorija mokslu tevas gal?;D
„Istorijos nėra. Yra tik istorijos.“ kaip pasakė vienas draugas.
nea, tas lotyniškas pavadinimas reiškia „istorija – gyvenimo mokytoja“
O „Apie autorius“ parašyta, kad Gytis dar mokosi mokykloje.;)
Skiltis „apie autorius“ šiuo metu kuriamas
Į pirmą pastraipą vietoj matiekos įmetam lietuvių literatūrą ir gaunasi mano požiūris
labai mėgau matematiką… univere dabar jos labai pasigendu, kad net sugalvojau keisti profesiją. aišku, to nepadariau. su istorija paprasčiau – domiuosi ja ir mano susidomėjimo palaikimui labai padeda matyti filmai ir serialai. Po nuostabaus The Tudors labai susidomėjau tudorų istoriją… nuostabus dalykas – Anglija 16 amžiuje.
Visai įdomią diskusiją, kam ta istorija reikalinga, gali rasti čia: http://diskusijos.ktug.lt/?s=v&id=2074&p=kam%20ta%20istorija&rp=1
P.S. visad prisimink, kad tai, jog sedėdamas prie savo pc gali kurti tinklaraštį, kurį gali skaityti žmonės visame pasaulyje yra matematikos, o ne istorijos nuopelnas. =]
Na as tai drisciau priestaraut. Ir pateiksiu mano manymu svariu argumentu. Visu pirma zmones gincijasi net ir del dabar vykstanciu ivykiu ir ju interpretaciju. Tai praeities ivykiu interpretvimas yra netgi labiau suprantamas. Taigi taip gali prieiti pamastes prie tokio dalyko kaip „istorijos iskraipymas“. Tarp kitko si tema yra siuo metu gana populiari Vokietijoje. Tai stai ir kyla klausimas tada – ar tu tiki tuo, ka sako koks nors istorikas (juk faktai gali buti pateikti su jo subjektyvia nuomone). Zinoma, jei tau nera jokio skirtumo tiesa tai ar ne, vadinas tau apskritia nera idomu. Taciau budamas istoriku turetum susimastyti, kokia reiksme turi iskraipyta istorija. Tarkim sovietu sajunga egzistavo- faktas. Taciau jei ji bus taip iskraipyta, kad visiem atrodytu, kaip ten teigiama viskas buvo, tai butu jau nusikaltimas. Ti va o pabaigai tai noreciau pasakyt kad sunku pasakyt trumpai:)
Šaunu! Istorikas būsi. Turbūt daug datų teks išmokti, o tai tavo mylimieji skaičiai.
Geram istorikui mokėt užtenka kokias 10 datų. Tuom tai ir skiriasi nuo matematikos – čia sąvokų ir įvykių ryšys nulemia tavo profesionalumo lygį.
Nors, Gyti, nesutinku su tavimi dėl vieno. Bet tai – kiekvieno reikalas. Man įdomiausia klausytis dviejų teisininkų ginčo. Pagrindinė taisyklė: kur du teisininkai, ten trys nuomonės.
P.S. Vilniaus universitete studijuoju teisę.
sveikas gyvas
matematika man šiurpą ir juoką tuo pat metu varydavo.
12 klasėj net nebelankiau
Justai, pagal tavo formulę aš geras istorikas
Nes moku kokią 12 datų. O aš su tavim taip pat nesutinku. Jeigu teisiniame ginče dar gali būt dvi tiesos, tai istoriniame – tik labai retomis išimtimis.
m, ir sveikas ir gyvas
Mirtis matematikai 
Kalbos klaidelė. „Niekada nemylėjau matematikos.“ Pasitaisyk, mylėti galimą moterį, bet ne matematiką, pastarąją galima mėgti.