Egzaminų traukinys nuvažiavo. Kaip ir kiekvienais metais nuotaikos pačios įvairiausios – vieni džiaugiasi savo rezultatais, kitiems „tų debiliškų egzų“ nereikia, o dar kiti jaučiasi nuskriausti ir ieško ką apkaltinti. Pastaraisiais labiausiai susidomėjo Lietuvos žiniasklaida, pagarsėjusi tiesos ieškojimu ten, kur jos nėra. Štai kad ir Justo atvejis. Žmogus buvo įsitikinęs, kad iš lietuvių kalbos egzamino surinks ne mažiau nei 70 procentų, o surinko viso labo 50! „Kur teisybė?“ – klausia aškiarego talentą turintis vaikas. Justai, teisybė slypi tavyje. Norėčiau paaiškinti tau ir kitiems nepelnytai nuskriaustiems abiturientams (kaip suprantu tokių protu nesuvokiamų atvejų labai daug) kur čia šuo pakastas.
Visi spėjimai ir visos prognozės, kurias iš Taro kortų būrė mokytojai dar prieš egzaminus yra niekiniai. Nesutinku su kai kurių žmonių nuomone, kad egzaminai, kaip ir vienuolikos metrų baudiniai futbole, yra loterija. Man egzaminai labiau primena svarbų pasirodymą scenoje: ruošiesi, nerviniesi, mokaisi ir tik tvirtai pasitikintis savo jėgomis gali gerai pasirodyti. Kiekvieną kartą lipant ant scenos, kaip ir kiekvieną kartą laikant egzaminą, reikia parodyti ko esi vertas. Už gyvenimo nuopelnus apdovanojimą gali gauti tik kurdamas muziką ar sukdamas filmus, egzamine nėra svarbu kiek tu respublikinių konkursų esi laimėjęs. Jei laimėjai kažkokį „Maximos“ konkursą, tai įrodyk dar kartą, kad jį laimėjai ne veltui. Egzaminas nėra parodymas, ką tu moki, egzaminas parodo, ką tu sugebi. Bet kuris dundukas kalimo būdu gali atrodyti protingas ir tuo didžiuotis (kaip Justas), bet jeigu trūksta mąstymo, tai tokiam žmogui seksis tik mokykloje, kur su tinkamu kiekiu muilo galima pasiekti mokslo (rezultatų) aukštumų.
„Lietuvos rytas“ konstatuoja, kad Nacionalinis egzaminų centras eilinį kartą pasišiukšlino. Man labiausiai įstrigo šis sakinys: „Lrytas.lt redakciją užplūdo dešimtys nepatenkintų abiturientų laiškų, kurių autoriai tikina, kad egzaminų rezultatais džiaugėsi tik tie, kurie visus 12 metų nesimokė arba mokėsi prastai – jiems nuskilo it aklai vištai grūdas“ Labai džiaugiuosi, kad ta nepatenkintųjų minia (o gal visa armija) eina į viešumą ir skelbia: „Mes nekalti, kaltas nacionalinis egzaminų centras!“ Kažin kokį gražų išsireiškimą čia pritaikyti? „Mokėkit gražiai pralaimėti“, „Ne visiem Dievas vienodai proto davė“? Manau tiks pirmasis. Net neabejoju, kad visą gyvenimą gerai besimokantiems žmonėms skaudu gauti blogą įvertinimą. Sveiki atvykę į tikrą pasaulį, kur vertinami jūsų protiniai, o ne lindimo į tam tikrą vietą mokytojams, gebėjimai.
Apie
Bravo, Gyti! Pritariu. Tą pačią poziciją prieš porą dienų per Opus3 išdėsčiau ir aš. Tačiau dabar gali tekti laukti atestatų iki liepos 16 d., nes kažkam kažkas ne taip „išpranašavo“ rezultatą. O stojimų datos nepaslinktos… Reikės suktis per tris dienas
Va ir pirmoji gyvenimo pamoka.
Gyvenimas netik duoda, bet ir ima.
Puikus straipsnis.
Vis dėlto jaučiu tam tikrą nerimą, nes mokytis man sekasi dabar tikrai gerai, tačiau neretai mokytojai kilsteli pažymius. Nemanau, kad man vienam. Keičiu mokyklą, pasirodys tikrieji mano sugebėjimai. Bet svarbiausia, jog pirmąjį rimtą savo gyvenimo egzaminą savo gyvenime jau išlaikiau šį birželį.
Teisingas įrašas. Baigdamas mokyklą galvojau ir dabar galvoju lygiai taip pat.
Visada mokėjau mokytis. 10 metų prasimokęs matematiką, po egzaminų atsipūčiau ir beveik nebesimokiau, nes tai buvo praktiškai kartojimas. Naujai mūsų mokytojai atrodžiau vienas prastensių mokinių. Kai kažkokiam jos sudarytam sąraše pažymėjau, kad ruošiuos laikyti valstybinį egzaminą, ji vietoj patvirtinimo pažymėjo klaustuką. O išlaikiau geriausiai iš klasės. Jai buvo keista, o man ne.
Tai buvo prieš 5 metus, bet matau, kad situacija nelabai pasikeitė.
Turėjau šiais metais 7 lietuvių metiniam, ačiū mokytojai, kad pagaliau nebekėlė pažymių
Gavau egzamino 67.
Lietuvių kalbą aš moku pakankamai gerai, būtų senas geras testas – būčiau gavęs tikrai daugiau.
Literatūroje nebuvau stiprus (nes esu beveik šimtaprocentinis realas), na tai ir gavau mažiau. Ir man visiškai nusi*ikt ant egzamino rezultato, rengėjų, vertintojų ir visų kitų susijusių su tuo. Žinau, kad lietuvių kalbą aš moku, ir man to užtenka. Egzaminų rezultatai ne stebuklingi, bet vis tiek kur nors įstosiu
Per egzus dar labai daug lemia ir tai, kaip sugebi susitvarkyti su jauduliu bei nervais. Atsimenu, kai man teko laikyti valstybinius egzaminus, aplenkiau nemažai už mane geriau besimokiusių. Labai dažnai būna, kad kuo didesnis moksliukas, tuo jis labiau dreba prieš egzaminus.
O tie, kurie mokykloj menkai dėl pažymių parindavosi ir prieš egzus šaltą protą sugeba išlaikyti.
Vienas iš variantų, kodėl paskui atsiranda toks rezultatų skirtumas:)
Aš lygiai taip pat galvojau tiek prieš egzaminus, tiek po jų. Bet manau, kad egzaminų rezultatuose yra ir kita pusė. pačiame NEC’e irgi vyksta visokios betvarkės – pradedant užduočių nutekėjimu prieš egzaminus, baigiant galimomis tikrinimo klaidomis. tas visai realu – kai tiek daug darbų, natūralu, kad įsivelia klaidos. Plius šiemet buvo kitoks Lietuvių kalbos, apie kurį daugiausiai šaukiama, egzaminas. Manau, ne tik mokiniai nebuvo jam gerai pasiruošę, bet ir vertintojai. Juk kūrybinę užduotį įvertinti objektyviai yra nepaprastai sunku!
Taip, daugelis abiturientų tikrai per gerai galvoja apie savo pajėgumus, bet niekada nebūna tik viena pusė kalta
Visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad valstybinio egzamino rezultatas nėra procentas, kiek egzamino išspręsta teisingai, o procentas abiturientų, kurie už konkretų abiturientą išsprendė egzaminą prasčiau, todėl ir nebūtina visko teisingai išspręsti, kad gauti 100, ir todėl vertinimas prasideda nuo 1%, o ne nuo 40% ar pan. Todėl neįmanoma nuspėti, kiek kas gaus, nes tam reiktų žinoti ne tik, ką pats abiturientas sugeba, bet ir kiek yra už jį prastesnių abiturientų.
Aš manau, kad tie „aiškiaregiai“ nėra iš moksliukų arba labai gerai besimokančių mokinių tarpo. Pastarieji situaciją vertina blaiviai, nes yra tiesiog protingi žmonės, kurie supranta – kaip pasiklosi, taip išmiegosi(wat čia į patarlių tarpą:D) be to dažniausiai galvos turinys yra tiesiogiai proporcingas rezultatams. Mano klasėje yra keli žmonės, kurie visad yra nepatenkinti tuo, ką gauna, taip yra ir tarp kitų moksleivių….tai tiesiog natūralu.
Būtent, nereikia visko kalt, reikia tik turėt galvą ant pečių ir per egzaminą nesinervuot, neit su nusistatymu, kad „mokykloje man šitas dalykas sekėsi, tai ir iš egzamino gausiu virš 90“ Dabar dėl šikimo ant visų rengėjų, galbūt ir galima taip daryt, bet jeigu tu vienas žinosi, kad moki lietuvių, tai to toli gražu neužteks. Žinoti, kad viską moki galima mokykloje, o įrodinėti tik per egzaminus ir po jų, nes taisant egzaminų užduotis NEC’e šališkumas yra kur kas mažesnis, nei mokyklos mokytojų, kurie turi savo mėgstamus ir nemėgstamus mokinius. Viena mokytoja man yra pasakiusi: „Neįmanoma visų mokinių mylėti vienodai“. Taip visuomet buvo ir bus.
tačiau tiem abiturientam, kurie blogai išlaikė (jų pačių nuomone) egzaminus, kur kas labiau patiko pasakymas apie aklą vištą. Šlykštus pavydas
„Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“ yra labai gera patarlė
Labai teisingas įrašas.
Tiesą sakant, likau nustebintas, kad šiemet panaikino testą, o paliko rašymą — mano nuomone, kaip tik atvirkščiai turėjo būti.
Sutinku, kad daug lemia atsipalaidavimas. Pamenu, ėjau į visus egzaminus visiškai ramus, ir visi jie labai gerai pavyko — net ir lietuvių, nors kaip ir Mantas, esu realiukas ir visos tos interpretacijos mane vemti vertė, nors šiek tiek „ištempė“ testas, nes nebuvau rašytojas, bet užtat be klaidų rašiau
Turėjau omeny, kad moku lietuvių kalbą, o ne tai, ko reikia per „lietuvių kalbos“ egzaminą. Moku skaityt, rašyt, skyrybą. Man to ir užtenka, egzaminai lieka egzaminais.
Egzamino rezultatams aš priekaištų neturiu, o apie nusi*ikimą ant visos lietuvių kalbos egzamino sistemos, tai rašiau su mintimi, kad viso to, ko reikėjo per tą egzaminą, man gyvenime nebeprireiks (tikėkimės). Štai dėl to man ant jų jau ir nusi*ikt.
Iš vis, paaiškinkit man, kas yra „lietuvių kalba“, nes aš jau nebesuprantu
Dariau, aš taip pat ėjau ramus, bet tuo pačiu ir susikaupęs. Kai per daug atsipalaiduoji, tai gali daug prisikiaulint sau :S Kiek suprantu šiais metais buvo naujo tipo lietuvių egzaminas. Kiek dar bus tų „naujų tipų“ ateityj, nežino niekas…
Mantai, o tau dabar nereikia lietuvių kalbos? Dabar kai rašai, mąstai (lietuviškai mąstai?), kalbi, tau daug lengviau viską išreikšt žodžiais, o ne ženklais, ar ne?
O kalba tai:
„Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Svarbiausia kalbos paskirtis – būti žmonių susižinojimo, jų bendravimo priemone, arba, kaip sako kalbininkai, atlikti komunikacinę funkciją. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė (estetinė funkcija), tautos savimonės, tautos vertybių – būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija (reprezentacinė funkcija). Kalboje atsispindio santykiai su kitomis tautomis.“
Taip, mąstau lietuviškai, rašau, skaitau lietuviškai. Ir ,kaip jau sakiau, man to užtenka.
Aš tikiuosi, kad man gyvenime nebeprireiks tokių dalykų, kokių reikėjo per egzaminą (ir lietuvių kalbos pamokas) – neaiškių filosofinių rašinių apie velniai žino ką bei teksto analizių ir interpretacijų.
Juk dabar NEC šiuos du dalykus ir laiko „lietuvių kalba“. Ar klystu?
Man asmeniškai jau geriau tie neaiškūs filosofiniai rašiniai, nei kirčiuot ar sužymėt žodžio dalis. Rašant rašinį labai puikiai atsiskleidžia sugebėjimas rišliai pateikt savo mintis, taip pat ir gramatikos žinojimas, o su testais patys žinot kaip būna, šnypšt, šnypšt ir jau žinai. Nors už klaidas mažai kerta per balą. Daug labiau nukentėjo tie, kurie neturėjo ką pasakyti, nei turintys sunkumų su kableliais, taškeliais (kaip aš)
Dabar atsiskleidžia šiokia tokia egzamino diskriminacija:
Daug taškų už patį rašinį bei minimalus taškų skaičius už lietuvių kalbos taisyklių mokėjimą.
Taigi humanitarams čia tikras rojus, jie tikrai moka rašyt rašinius.
Tuo tarpu realai, kuriems gal būt sunkiau sekasi reikšti mintis (kaip man) gauna tuos savo balus už taisyklingą rašybą, bet rezultatuose pamato šnipštą (nekalbu apie save – gavau pakankamai).
Paimkim tokią idiotišką mintį:
Yra kažkoks super gabus Lietuvos chemikas, biologas ar pan., visiems seniai aišku, kad jis bus didis profesorius išradėjas ir t.t., betgi jis negali baigt dvyliktos klasės, nes nesugeba parašyt rašinio ir išlaikyt lietuvių kalbos egzaminą. Tai čia taip vadinamas „nepakankamai subrendęs, kad išlaikytų lietuvių kalbos abitūros egzaminą“?
Jeigu jau čia taip smukdome realus, tai arba padarykim lietuvių kalbą neprivalomu egzaminu, arba padarykim dar ir matematiką privalomu. Bus lygios galimybės tiek realams, tiek humanitarams.
Dabar man vėl pasistoja tas pats klausimas: tai kas yra arčiau lietuvių kalbos sąvokos:
Ar pačios kalbos mokėjimas bei taisyklinga rašyba,
Ar mokėjimas laisvai reikšti mintis?
Mano pasirinktas atsakymas tikriausiai aiškus, ir dėl to pasistoja dar vienas klausimas:
Tai kodėl dabartinis lietuvių kalbos egzaminas vis dar vadinamas „lietuvių kalbos egzaminu“?
Ne paprasčiau būtų atskirti lietuvių kalbą ir sugebėjimą laisvai reikšti mintis, rašyti rašinius į du atskirus egzaminus?
Mantai, kuo toliau einam į mišką, tuo daugiau medžių matom
Puikiai suprantu, kad realiukus labai pykdo privalomasis lietuvių kalbos egzaminas. Sutinku, kad matematika – mokslų motina ir t.t. ir panašiai. Bet matematika yra visur vienoda, o lietuvių kalba tik Lietuvoj yra. Nelabai suprantu kaip įmanoma gerai mokant tiksliuosius mokslus nesugebėt parašyt 500 žodžių rašinį. Jei žmogus nesugeba, vadinasi jis tikrai dar nėra subrendęs. Lygių galimybių nebuvo ir nebus…
O toliau tai jau lendi ten, kur dar nei vienas protas nerado teisingo atsakymo. O gal jo ir nėra. Man lietuvių kalba yra x, o tau y, o jeigu mes sujungsim kad būtų gerai (xy), tada koks kitas žmogus pasakys – o kodėl nėra privalomasis muzikos egzaminas? ir t.t. ir pan.
O čia linkas iš senesnio įrašo.
http://ztkp.lt/2008/01/29/nei-is-vietos-svietimo-sistema/
Norėčiau pažymėti, kad ir be to gimtosios kalbos egzamino galima susikurt gerą gyvenimą.
Štai iš mokyklos išmesta:
Milijardierių – 25
Jungtinių Valstijų Prezidentų – 8
Astronautų – 1
Nobelio premijos laureatų – 10
Olimpinių medalių laimėtojų – 8
Oskaro laimėtojų – 62
p.s. šių metų teksto suvokimo atsakymai ir vertinimo kriterijai http://www.egzaminai.lt/failai/606_vertinimo_instrukcija_2008_lietuviu_gimtoji_teksto_suvokimas.pdf
rašinio kriterijai http://www.egzaminai.lt/failai/316_lietuviu_gimtoji_vert_kriterijai_VBE_teksto_rasymas.pdf
Na gerai užbaigiam diskusiją, tik paskutinę savo mintį parašysiu.
Ok, matematika tegu atkrenta. Tegu būna privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas, bet tegu jis būna kaip ir anksčiau – viena dalis saldainis realams, kita dalis – saldainis humantitarams. Visi lygūs, visi(?) patenkinti.
Šiaip tai įtariu, kad dabartinė egzamino sistema labai greitai pasikeis.
O dėl tų milijardierių tai tik paaiškėja, kad ir kitose šalyse švietimo sistema nėra ideali
[...] skaičiaus „80“ arba skaičiaus su pabaiga „8“ prieš skliaustelius. • Kas kaltas, kad mokyklą baigi nieko nemokėdamas? O jei moki, bet kažkas ne tą skaičių parašė, tai ko nervintis? Juk moki. • Ar programos [...]
Ztkp, tai gerai, kai dabar jau ir rašinį galima rašyti… Sutinku dėl to, kad išsilavinęs žmogus lyg ir turėtų mokėti reikšti mintis. Bet kai aš laikiau, valstybiniame buvo tik interpretacijos: sugalvoja kokia Daujotytė kaip vieną ar kitą kūrinį reikia suprasti, kad net pats autorius grabe apsiverčia, o po to visi kiti turi būtent taip ir suprasti… Va čia tai gaidys.
Visi nagrinėja kodėl vienas ar kitas mokinys gavo mažiau nei tikėjosi, bet nelabai kas nagrinėja kodėl prastai besimokantis mokinys gavo daug. Niekam nepaslaptis, kad yra „smigdomi“ mokiniai kurie įsivelia į visokius incidentus ir panašiai. Pvz. mano mokykloje buvo veikėjų kurie lankydavo pamokas dar gana neblogai, bet dažnai prisidirbdavo todėl savaime aišku mokytojai ant jų pikdavo ir rašydavo blogus pažymius. Aišku visi tie veikėjai užbaigė mokyklą.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad manęs nekentė fizikos mokytoja ir dvyliktoj klasėj teturėjau 5… Man mokytoja žadėjo, kad manęs išvis neprileis ir kad neišlaikysiu. Bet per visus metus nebuvau praleidęs nei vienos pamokos ir už egzaminą gavau 63.
Turiu pritarti Gyčiui ir jo mintims. Welcome to the real world
Tiesa, dar galiu pasakyt, kad matematikos valstybinį po anglų išlaikiau geriausiai, nors mokykloje matematika iš visų laikytų dalykų sekėsi kaip tik prasčiausiai:)
A dar galima truputį papilstyti?
Beskaitydamas prisiminiau vieną geresnių progreso iliustratorių: http://www.espinola.net/wiki/What_a_difference_50_years_makes (jei pabėgs nuoroda, žr. Google: 50 years progress regress espinola).
Ten esanti ištrauka (Scenario: Pedro fails high school English) man kažkuo primena kai kurių diskusijos dalyvių nuomones „tai velniam tas egzaminas apskritai reikalingas“.
Aš pats save 3 atvejais iš 5 priskiriu technikams (žarg. technariams): bendrauju su kompiuteriais, susiduriu su chemija. Tačiau gebėjimas argumentuotai reikšti savo mintis, mano požiūriu, turėtų būti minimalus bet kokiu save gerbiančio žmogaus bruožas. Tuo labiau, jei jis ketina studijuoti aukštojoje mokykloje, kur vienas iš gebėjimų – sugebėjimas pristatyti savo atliekamą darbą, paaiškinti jo naudą. Ir ne trimis tik jam žinomais žodžiais, o taip, kad suprastų ką tik pradinės mokyklos duris peržengęs žmogus. Jei aukštos materijos nedomina – juk pastaruoju metu vyko tiek daug diskusijų apie Lietuvos prekės ženklą, tad bent jau tema „Koks turėtų būti Lietuvos įvaizdis?“ kiekvienas turėtų prirašyti po 2 tūkstančius žodžių, o ne 350-400, kaip reikalaujama mokykliniame egzamine, kurio išlaikymas taip pat parodo žmogaus brandą, tačiau tuo pačiu ir jo poziciją „kiek man reikia – aš suprantu, o toliau – ne Jūsų reikalas“.
Ne taip seniai ir p.Burgis (burgis.lt/nec-politinis-farsas) iškėlė klausimą, dėl brandos egzaminų.
Jo nuomonė kategoriška ir kitoniška, tačiau ten nemačiau alternatyvų.
Išsilavinimas, nori to, ar ne, gimdo atskirtį ir sukelia skausmą save pervertinantiems žmonėms. Tačiau tai daro ir visa konkurencinė aplinka.
Juokiantis, kaip anekdotai, cituojamos frazės, tokios kaip „Tu čia išskirtinis. Taip, kaip ir visi kiti.“ vienok teisingai parodo, kad dviejų vienodų žmonių nėra ir visi laikantieji niekada negaus 100 balų, už egzamino užduočių atlikimą – tiesiog negali dešimtys tūkstančių žmonių, turinčių atitinkamą kiekį skirtingų pažiūrų į pasaulį, visiškai identiškai atlikti visų užduočių.
Taigi, grįžtant prie iškeltos temos, jei kartais pernelyg nuklydau:
kaltinti žmones, kurie save pervertina yra neteisinga. Viena priežastis – kai kurie gali būti tapę aplinkybių aukomis (manote, kad pavyzdžiui laidotuvės, kuriose tenka dalyvauti egzamino išvakarėse nepaveikia žmogaus? O tokių situacijų pasitaiko, nuo to neišsisuksi), nors jie veikiausia nepatenka į ratą tų, kurie garsiausiai šūkauja – patys gerai supranta priežastis.
Išties galima pažiūrėti į kitą pusę – kodėl visi mokyklas baigiantieji stengiasi stoti į aukštąsias mokyklas? Tam, žinoma, reikia parodyti geriausius rezultatus mokykloje. Tačiau reikia pačiam suprasti, ko sieki ir kas bus naudinga tau asmeniškai. Na, gal trūksta pas mus ir įstaigų, kurios suteiktų žmogui daugiau žinių, apie galimą pasirinkimą, o studijų mugė yra tik brangi paroda, neatnešanti realios naudos atskiram mokiniui, čia – potencialiam studentui.
Neseniai pralinksmino viena VU rektoriaus p.Juodkos išsakyta mintis (vertimas, iš atminties): „Lietuvoje yra per 50 aukštųjų mokyklų. Tai įrodo, kad lietuviai yra labai protingi“. Tiesa, neskubėkite – žmogus pats tai išsakė su juoko gaida balse. Pasakyta buvo tarptautinėje konferencijoje…
Taigi – universitetų ir kolegijų turime tiek ir tiek. Ir siekis studijuoti būtent šiose įstaigose tampa kone gyvenimo tikslu. Tačiau kas toliau. Ar pamąstoma, kad aukštąjį, ypač universitetinį, išsilavinimą įgijęs žmogus turėtų galvoti apie kažką fundamentalesnio, o ne stovėti prie tos pačios kasos?..
Bet čia nuo temos apie egzaminus užlipau ant švietimo sistemos apskritai, taip?
Tiesiog manau, kad tie skundai, kuriuos išsako žmonės turi teisę gyvuoti – reikėtų kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis. Egzaminų sistema nėra tobula – tokios neegzistuoja, tačiau turi savų privalumų, tik gal reikėtų pagalvoti, kur mokiniai eina ir ko…
Dariau, todėl aš ir nerašiau interpretacijos
Nors pvz buvo šitam egzamine Biliūno „Liūdnos pasakos“ ištrauka, kurią bent jau mūsų klasėj buvo taip išnagrinėta, kad tik iš galvos reikėjo nurašyt. O su tuo suvokimu tai laaaabai slidu..
Justasimus, bet argi tada nebuvo smagu, kai sužinojai įvertinimą? Nors neatsuksi laiko atgal, bet parodyt mokytojai kad ji klydo yra toks geras jausmas
Pauliau, laiku sužinojai, kad moki matematiką
Justai, čia galima pilstyt į valias
Visada nudžiungu pamatęs tavo komentarą, nes žinau kad jis įdomumu pralenks patį įrašą 
Mūsų nuomonės dėl lietuvių egzamino sutampa, kad bet kuris abiturientas, kuris galvoja toliau mokytis, turėtų sugebėt parašyt bent penkių šimtų žodžių rašinį.
Nukrypai gal tik truputėlį, bet tokia tema kalbant tai yra atleistina.
Savaime suprantama, kad ne visi gaus šimtukus, visuomenei juk reikia ne tik teisininkų ar ekonomistų, reikia ir kepėjų, ir šiukšles išvežančių žmonių ar dar ko…Tačiau dauguma nori būt tuo, kuo vargu ar sugebės būti.
Tu teisus, tobulos egzaminų sistemos nėra. Kaip nėra ir visiškai objektyvaus vertinimo.
Ei, pasiteisinimas: „aš realiukas“ neturėtų būti naudojamas per dažnai. Taip, jei daugiausia dėmesio skiri tiksliesiams mokslams, gali ir neišmanyti literatūralogijos subtilybių, bet parašyti rašinėlį ir atlikti teksto suvokimo užfuotį tikrai turi sugebėti. Aukščiausių balų gal ir negausi, bet lietuvių balai stojant į tiksliuosius mokslus daug ir telemia(na, gal į finansų ir draudimo matematiką kiek sunkiau, labai aukšti balai seniau ten būdavo).
Lyrinis nukrypimas: man stojant(2006 m.), pasak Delfi, tik du mokiniai gavo 4 šimtukus. Abu jie studijuoja VU fiziką. Su grupiokais(VU FF) apie perskaitytas knygas diskutuodavome ne ką rečiau nei apie fizikinius dalykus.. Įtikinėjimai, kad realiukams reikėtų taikyti kitokias gimtosios kalbos mokėjimo normas, skamba nelabai įtikinamai..
Gal ne veltui daktaro laipsnis, išduodamas doktorantūrą baigusiam asmeniui, turi įrašą PhD – filosofijos mokytojas…
Logikos pradžia – filosofinėje diskusijoje.
O be logikos – nė vienas mokslas nebus malonus ir įveikiamas, a?
Prirašė žmonės
Mano nuomonė:
1. Tai kad lietuvių kalbos egzamine nebeliko gramatikos, o tik teksto suvokimo ir dar kažkokia dalis, mano manymu yra didžiausias absurdas (dar didesnis, nei naujasis aukštojo mokslo įstatymas). Man asmeniškai nelabai įdomu, ar žmogus moka pagal jam 5-6 metus bruktas taisykles išanalizuoti tekstą, nes tai apie žmogaus sugebėjimus nieko nepasako. O rašyti be klaidų ir normalia kalba reikėtų. Apie tai, kad teksto suvokimo dalis realiuosius mokslus besimokantiems (besimokysiantiems) yra visiškai neaktuali net nekalbėsiu.
2. Žmonės turintys mokykloje dešimtukus dažnai pervertina savo galimybes, tai yra visiška tiesa. Kaip ir Paulius savo laiku laikydamas valstybinius egzaminus žinojau, kurie dešimtukininkai gali ir visai neišlaikyti. Iš šalies tai matosi visai neblogai ir stebėtis čia nėra kuo.
3. Nežinau kiek tame yra tiesos, bet teko girdėti, jog ne tik gerieji mokiniai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė prastai, bet ir blogieji (prasčiau besimokantys) išlaikė jį gerai ar net labai gerai. Jei šis faktas yra tikras, tvarka egzaminų centre galėčiau ir suabejoti.
4. Dar linksmesnę istoriją girdėjau vakar. Netikėtai teko bendrauti su keliais abiturientais ir išgirsti, jog lietuvių kalbos egzamino tikrinimo metu pritrūkta specialistų, todėl į pagalbą buvo pasišaukti kitų dalykų mokytojai, kurie darbus tikrino lyg ir pagal šablonus
Vėlgi, iš mano pusės čia tik gandai.
Liūdniausia yra tai, kad tokie gandai man neatrodo neįtikinami. Aš negaliu pasakyti, kad tokios istorijos iš piršto laužtos, nes egzaminų centru nepasitikiu (dėl praeities spalvingų įvykių
). Norėčiau išgirdęs tokia idiotišką istoriją sau pasakyti, jog čia nesąmonė ir tiek, bet deja negaliu.
P.S. Gyti, atrodo tu šiemet kaip tik ir laikai tuos valstybinius egzaminus (tikiuosi neklystu), tai gal pasidalink pasiekimais
Beje, kur stosi? (Jei paslaptis parašyk, kad paslaptis 
DDD)
[...] tuoj tuoj tuoj egzaminai ir vėl pasirinkimas. Juos išlaikęs(-ius) nori nenori, bet greičiausiai pyksi ant egzaminų rengėjų, kad padarė kažką ne taip, net jei gausi 100 iš visų egzaminų [...]
Martynai, tas pareiškimas „aš realiukas, todėl man lietuvių nesiseka“, yra viso labo pasiteisinimas
Žmogau, kuris negali užsičiaupti, žinoma galiu pasidalint pasiekimais
Matyt aš buvau vienas aš tų abiturientų, kuriem pasisekė kaip aklai vištai grūdą rast. Lietuvių radau 87 grūdus, anglų 68, o istorijoj 98. Stosiu į VU istoriją 
Kadangi aš esu patenkintas dėl rezultatų, nejaučiu jokios neapykantos NEC’ui
Kažkada, atrodo prieš milijoną metų (tiksliau, 1998-1999) buvau dvyliktokas, kai pirmą kartą buvo iškelta idėja apskritai įvesti valstybinius egzaminus. Tuomet buvo kuriamas nacionalinis egzaminų centras ir jam vadovavo toks p. Zabulionis, kaip dabar atsimenu. Taigi tvarka buvo dar nauja (iki tol egzaminai vykdavo tik mokykloje, nebuvo jokių egzaminų centrų), panašūs nusiskundimai buvo greičiau taisyklė, nei išskirtinis atvejis, ir tai gan suprantama. Tačiau dešimt metų yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad prie tvarkos būtų priprasta ir laikantieji egzaminus suprastų, kad sistema visiems yra vienoda. Tarkime, jei futbole palyja, tai ant šlapios žolės žaidžia visi žaidėjai. Todėl skųstis beprasmiška.
nieko ir nepridursi, visa teisybe pasakyta
kazkada ir as buvau nepatenkintas rezultatai, istojau ne visai ten, kur norejau, bet dabar mokausi ir dekoju likimui, kad viskas taip susikloste 
Galvazmogupuosia, tu esi visiškai teisus
Jau minėjau, kad nepatenkinti yra tik tie, kurie ieško kaltų. O taisyklės ir uždaviniai visiems buvo vienodi.
Sergej, kartais pralaimėjimas veda į dideles pergales
(net neabejoju, kad kažkas kažkada yra taip pasakęs)
ZmogusNegalintisUzsiciaupti, aš kaip tik manau, kad egzaminų tvarkos pakeitimas tik į naudą. Vietoj gramatinės dalies gali rinktis teksto suvokimą, arba publicistinį rašinį, kurį rašydamas gali remtis savo kultūrine patirtimi(tai galėtų būti kad ir ztkp.lt
)
O gramatinė dalis.. Kam ji reikalinga? Savo rašybos žinias ir jų pritaikymą parodai rašydamas rašinėlį, o visokiausių kalbos dalių gali ir nemokėti. Aš, tarkim, rašydamas negalvoju apie jokias taisykles. Ir, manau, mane reikėtų vertinti pagal tai, kaip rašau, o ne kaip galėčiau savo vienokį ar kitokį rašymą pagrįsti taisyklėmis..
Na, pati egzamino užduočių forma, mano manymu, labai gudri. Juk nesvarbu ar aš skiriu, tarkim, išplėstinę pusdalyvinę būdo aplinkybę nuo išplėstinio dalyvinio pažyminio, svarbu, kad kablelius vietoje padėčiau. Taigi tikrinti gebėjimą rašyti taisyklingai, o ne gramatinių sąvokų žinojimą visiškai logiška. Čia būtų galima kibti, jeigu būtų privaloma parašyti interpretaciją, juk tam reikia būtent literatūros išmanymo. Tačiau yra pateikta rašinio alternatyva, kuri reikalauja tik mokėjimo rišliai išreikšti mintis. Žodžiu, viskas su tuo egzaminu tvarkoj.
Dvyliktą klasę baigiau naujoje mokykloje, todėl turėjau progos pažiūrėti į viską iš šalies, ir iš tiesų lendančiųjų į tam tikrą vietą pervertinimas ir protingų žmonių nuvertinimas buvo akiviazdus. Mano metinis pažymys – 7, o iš egzamino gavau 91. Jaučiuosi verta šių balų, nes manau, kad parašiau tikrai neblogą rašinį tolerancijos tema. Ir visiškai nenustebčiau sužinojusi, kad mokytojos numylėtinė gavo mažai, mat, kiek teko matyti jos rašliavų, visos buvo nykios, trafaretinės, be minties.
O „realiukams“ niekas neliepia laikyti valstybį egzaminą. Vidurinės pabaigimui ir įstojimui į grynai realines studijas visiškai pakanka mokyklioio lietuvių kalbos egzamino, kurio neišlaiko, dievaži, tik visiški dundukai.
Martynai, gal ztkp.lt nepriskirkim prie tos kultūrinės patirties?
Kažkaip nieko čia tokio kultūriško nėra 
Aš šiaip džiaugiuosi, kad nebuvo gramatinės dalies, nes ne kableliuose yra esmė 
Esmė yra ta, kad tu turi sugebėt rišliai protaut lietuvių kalba. Aš taip manau.
Vegetare, tai tu šiais metais laikei? nes tema apie tolerancija šiais metais buvo, aš irgi rašiau rašinį tą tema
Vienos abiturientės mintys
„Rašiau apie meną. Man ta tema labai patiko, nes šia tema kalbėjau per lietuvių kalbos įskaitą. Nežinau, ar daug kas norėtų rašyti tolerancijos tema, kadangi reikia turėti ką pasakyti“, – sakė B. Buravskaja.
Taigi, reikia turėti ką pasakyti
http://www.kurstoti.lt/index.php?id=156
Taip, laikiau šiemet. Iš tiesų mano rašinys nebuvo tikrai „samprotaujamojo tipo“, į jį įdėjau ganėtinai daug emocijų ir į toleranciją žiūrėjau pabrėžtinai iš savo asmeninių pozicijų, greičiau jau kategoriškai dėstydama savo požiūrį, nei samprotaudama. Tolerancijos tema man aktuali ne kaip gairė apmąstymams, bet kaip savo kailiu išgyvenama patirtis, nes būtent į Kauno mieste vis dar trapios tolerancijos rankas kas vakarą tenka atsiduoti tiek man, tiek kitiems, kiek neįprastesnės išvaizdos žmonėms…
Turėjau ką šia tema pasakyti ir pasakiau, matyt, genėtinai vykusiai 
Čia labai natūralu, kad rašai apie tai, kas tau pačiai aktualiausia
Geras įvertinimas byloja, kad rašinys atitiko visus kriterijus 
(tuos devynis taškelius manau galėjo klaidos suvalgyt 
)
Klaidos ir teksto suvokimas, bjaurybė.
Buvau realiukas, mokiausi tai kas man patiko, o ne per Lietuviu pamokas kazka interpretuoti. Fuck pamenu kaip su malonumu rasiau chemijos, biologijos, matematikos egzaminus, bet per lietuviu ese buvau baisiai jau nuobodu, parasiau ka galejau parasyti. Galetu ten koki sudoku imesti, kad taip nuobodu nebutu
)
Verkiančių visada bus. Bet valstybiniai egzaminai tikrai daug kam gali sugadinti gyvenimą. Man rodos, kad reiktų ir 9, 10 bei 11 klasėse daryti valsybinius egzaminus, kad moksleiviai priprastų prie tvarkos.
Buvo kalbėta apie egzaminus 4, 6, 8 klasėj, kad vaikai tų egzaminų nebijotų ir priprastų, bet dabar tokių idėjų jau negirdėt
Jei nepagauna, kad gal mokykloj juos vertino subjektyviai, o tiesa, tik per egzą išlindo.
egzas visiems lygus, kai reik įrašyti raides, sudėt skyrybos ženklus. Tada galima labai gerai paskaičiuoti taškus, kai vienas neatspėjo 5 raidžių, o kitas gerai įrašė visas. 
Nebūtina buvo kalti visą gyvenimą knygų, kiti išvis nieko nemokėdami „atspėja“ tas raides. 
)
Ot gyvenimo neteisybė, vieni graužia knygas ir durneliai liekais, ane?
Perkaista smegenėlės ir error per egzą pradeda mėtyt. 
Tai reikia kartas nuo karto tas smegenis atvėsint
Arba negraužt knygų tiek ir domėtis ne tik tuo, kas knygose, bet ir tuo, apie ką knygose nerašoma 
Juk ne veltui BRANDOS egzaminai 
Kiek tuose egzaminuose BRANDOS geriau patylėti
paradoksali tiesa 
Dvyliktoje klasėje jautiesi labiau subrendęs nei antrame kurse
Negaliu ginčytis su tamsta, kai būsiu (jei būsiu) antram kurse, tada gal ir pasiginčysim
Patiko šitas tekstas
Net gera, kai moksliukams nesiseka 
ZmogusNegalintisUzsiciaupti, jei tu toks jauteis, nereiškia, kad visi tokie jaučiasi. Aš asmeniškai nė iš tolo taip nesijaučiau ir dabar, netrukus baigsiantis universitetą, jaučiuosi tik truputį pasistūmėjęs į priekį.
O šiaip, visi atsakymai slypi žmonių švietime ir šeimoje. Jei tau mokykloj pirš, kad kalbėti ir rašyti taisyklingai reikia tik dėl 12 klasės egzaminų, tai žinoma, kad tu taip ir galvosi „tai kam man ji reikalinga?“. BET.
Esu „realiukas“. Tuokart gavau lietuvių 90, o iki tokio lygio pasitempiau per paskutinius du metus. Tačiau praėjus egzaminui po kurio laiko supratau, kad dalis žinių tik ten ir teliko.
Man pasidaro gėda, kai pagaunu save, jog nežinau, kaip parašyti vieną ar kitą žodį, arba kur padėti kablelį, be kurio net pačiam atrodo, kad sakinys neaiškus ir nesuprantamas.
Man niekad nekilo toks vaikiškai „egzistensinis“ klausimas „kam man reikia tos lietuvių kalbos“.
P.S. Žinoma, kartais piktina kalbos sudėtingumas ir kai kurios „taisyklės“ be jokios logikos, tačiau „kabliukų“ yra visose kalbose.
Prieš egzaminą tiek mokinys, tiek jo mokytojas turi žinoti, kiek per egzaminą bus gautą ~10% tikslumu. Kitu atvėju egzaminas yra prastas. Matyt, taip ir yra.
[...] turintis ką pasakyti stojo nacionalinio egzaminų centro pusėn (ar bent jau man taip pasirodė) ir privertė į kasmet besikartojančią situaciją pažiūrėt [...]
Na savaji valstybini laikiau senokai, visgi galiu pasakyti kad praktiskai visa klase gavo tiek kiek ir galima buvo tiketis. Be dideliu siurprizu. Besimokantys gerai gavo gerai, kiti gavo prasciau. Gal todel kad turejome labai grieztus mokytojus ir mokykliniai pazymiai buvo ne is pirsto lauzti?
Ai beje vienas siurprizas buvo. Neblogai matematikoje nusimanantis klasiokas gavo labai nedaug. Padavus peticija paaiskejo kad jo darbas buvo sumaisytas su kazkieno kito. Neteisybe buvo atitaisyta. Vargsas „kitas“ jau buvo atsventes netiketai gera pazymi kai suzinojo kiek gavo istikruju.. (abu mokesi toj pacioj mokykloj)
Todel as uz apeliacijas. Ypac jei gautas pazymys praseilenkia su realiomis galimybemis.