Koncerte visada sutiksi juos
Muzika, Paulius 2008-06-30
Kaip jau turbūt pastebėjo šio tinklaraščio skaitytojai, beprotiškai mėgstu muziką. Ir tai dar ne viskas – kartu mėgstu ir žmones skirstyti į įvairias kategorijas, sudėti į stalčiukus ir spinteles. Kadangi pats koncertuose lankausi gana dažnai, jaučiuosi galįs sukurti gyvos muzikos susirenkančių paklausyti žmonių tipologizavimą. Tik prieš skaitydami atkreipkite dėmesį, kad šitoks skirstymas yra sąlyginis ir kai kuriose išskirtinėse personose gali susilieti keletas koncertų lankytojų tipų.
1. „Profai“. Vaikšto dažniausiai po du, stengiasi atsistoti kuo arčiau garso operatoriaus lokacijos vietos ir nuolat tarpusavyje kalbėtis, kaip šūdinai koncertas yra įgarsintas ir kokie avigalviai sėdi prie pulto. Be to, stebėdami muzikantus tokie žiūrovai dažnai mėgsta dalintis savo erudicija. Tarpi tipinių pokalbio frazių yra : „ten gibsonas ar stratas?“ – „nežinau, iš skambesio lyg ir stratas, bet gitaristas groja kaip su gibsonu.“ Žinoma, profai negali dalintis savo mintimis prieš koncertą ar po jo, o tik per grupės grojamus kūrinius. Kadangi dažniausiai jie savęs negirdi, dėl to garsiomis kalbomis gadina koncertą kitiems žiūrovams min 4 metrų spinduliu. Dažniausiai tokiais žiūrovais tampa kitų, mažiau nusisekusių grupių nariai.
2. „Ar aš ne šaunuolis“. Tokio tipo žiūrovai yra gana aktyvūs – dažniausiai moka visas grupės ar atlikėjo dainas, jas kartu atlieka, groja „oro gitara“. Tiesa, tokie žiūrovai retai turi klausą, todėl stovėjimas šalia jų koncerto metu žmogui su muzikiniu išsilavinimu ar bent jau ritmo pojūčiu gali tapti tikru pragaru. Be to, tokie fanai mėgsta nuolat atsisukti atgal į kitus koncerto žiūrovus ir į juos kreiptis tokiomis frazėmis kaip: „Geras, matei, kaip pavarė?“, „O, šitas nerealus“, „Čia gi tas gabalas!“ ir, žinoma, „Nerealus koncas. Labas, aš Jonas (kur „Jonas“ – bet koks kitas vardas, red. past.). Blogiausias atvejis aplinkiniams – du tokie „ar mes ne šaunuoliai“, susipažįstantys per koncertą.
3. „Oldskūlas“. Metale jie vadinami „true“, tačiau tokių pakankamai būna ir tarp kitokių stilių koncertų lankytojų. Jeigu sugeba netrūkti nuo 14 bokalų alaus iki grupės pasirodymo, šaukia ant muzikantų, naudodami tokias frazes kaip „Pagrokit ką nors iš senų gabalų.“, „Sell-outs (parsidavėliai. Dažnai tokias replikas išgirsta grupės, kurios yra išleidusios albumus ne CD-r pavidalu ir daugiau nei 5 kopijomis – red. past.). Vėliau forumuose rašinėja, kad ta ar ana grupė gera buvo iki 198x ar 197x metų, o dabar yra tik savo pačių prasta kopija. Taip pat oldskūlas mano, kad muzikoje svarbiausia yra alus.
4. „Aktyvistai“. Tokie žiūrovai per visą koncertą nenustygsta vietoje kaip kokie energizer kiškučiai: mostaguoja rankomis, trypia kojomis, bando šokdinti visus aplink esančius skirtingų lyčių piliečius ir jaučia pareigą po kiekvieno muzikanto klausimo „Kaip jaučiatės/Kur Jūsų rankos/Ar Jūs dar gyvi“ ir pan. šaukti „TAIP!!!!!!!!“ ir raginti aplinkinius taip pat aktyviai į viską reaguoti. Paskutinis matytas ir įsiminęs egzempliorius – vyras, per „Pink Floyd tribute show“ kas keletą minučių energingai šaukęs „KAUNAS! NEMIEGAM“ ir energingai mojavęs skėčiu.
5. „Nekrofilai„. Eina į „Scorpions“, Bonnie Tyler, „Nazareth“ ir „Smokie“ koncertus, vedini nostalgijos savo jaunystės muzikai. Koncertu praktiškai be išimčių lieka nepatenkinti ir, kadangi dažnai yra biurų tarnautojai ar verslininkai, savo pyktį kitądien išlieja „Delfi“ komentaruose. Ir taip kasmet po kelis kartus (kadangi jau minėti atlikėjai vis tiek atvažiuoja po keliskart per metus).
6. „Visi kiti“. Viską, ką daro aukščiau paminėti žiūrovai, „visi kiti“ daro, tačiau su saiku.
O koks koncerto žiūrovas esate Jūs?
p.s. iki „Metallicos“ liko mažiau nei 3 savaitės.
Apie
O kuriems pats ,Pauliau, priklausai?
Che…che..che kaip reikiant sutirštintos spalvos:) Taikyčiai prie „ar aš ne šaunuolis“ bei „oldskūlas“. bet kokiu atveju į koncertą einu ne vien tik muzikos paklausyti, nes tą galiu kuo puikiausiai namie padaryti, norisi ir išsilieti, dėl to ir brauniesi į pirmas eiles, linguoji su minia….for fun taip sakant.
/me oldskūleris. gal ne visai tiksliai apibūdinai, bet esu ne kartą girdėjęs iš sugėrovų tokia nuomonę apie save.
@Ed:
kažkas tarp „profo“, „oldskūlo“ ir „visų kitų“.
@Stiuartas:
mėgstu tirštai
as per Metallica busiu aktyvistas
Nepyk, Pauliau. 
O normaliomis salygomis esu prie „visu kitu“.
Prie visų kitų.
O manęs turbūt koncerte nesutiksi.
@Tomas:
kodėl?
[...] pradėsiu be saiko girti šį operatorių, žinosite kas kaltas.
(Beje, aš priklausau septintajam (neaprašytam) tipui koncertuose – „pasyvistams“). Šiandien dar užsiregistravau varvinti seilę į iPhone 3G. O, [...]
Aš kažkas tarp „profo“ ir „ar aš ne šaunuolis“.:) Dažniausiai žinau atlikėjų, į kurių koncertą einu, visas dainas ir traukiu kartu su jais. Tiesa, perrėkt nesistengiu.:) O apie įgarsinimą ir stratą vs. gibsoną irgi pasišneku, tiesa, dažniausiai po koncerto.
šiaip „smagiausia“ būna, kai pradeda ten stumdytis visi (Pogintis ar kaip ten vadinasi)… taip ir norisi kuo toliau dingt nuo jų
@Saulius:
pogo pavyzdžiui man yra grynai nuotaikos reikalas. Būna tokių koncų, kai nesipoginti yr tikra nuodėmė.
„Profų“ tai nekenčiu. Jie ateina į koncertą kaip į darbą. Dėl visko nepatenkinti, negerbiantys aplinkinių. Jie mano, kad taip elgdamiesi atrodo krūtai, o aplinkiniai tuo tarpu mintyse rezga „Final destination“ stiliaus mintis apie ant jų krentančias lempas.
Velnias žino, kuriai mokyklai tektų save priskirti
Atsistoti tikrai stengiuosi prie garso pulto, nes ten garsas geriausias, bet apie fenderius ir gibsonus nešneku – nieko apie tai neišmanau 
Galva kratyčiau, bet kad ilgų plaukų nėra – aplinkinei publikai vaizdelio nebus nuo tokio headbanginimo 
Gal į koncertus einu todėl, kad noriu išgirsti savo mėgstamas grupes gyvai – vis tiek būna dalykų, kurių nerasi studijiniuose įrašuose 
Vakar kaip tik lankiausi Algio Greitai koncerte (http://monkey.private.lt/2008/07/04/algio-greitai-sugizimas/). Ten buvo vienas toks visiškas aktyvistas, kurį mes net pavadinom girtu reklamščiku dėl stiliaus ir elgesio
gėda prisipažint. Esu palengvintas aktyvisto variantas;) Bet tik tango koncertuose, ir man nusispjaut į kitus žmones bei jų aktyvumą. Bet pati atitrūkstu totaliai.
Bajofondo koncertas – rezultatas: užtempė mane ant scenos, trūko prieš kelias dienas išrauto protinio danties siūlė, kraujavau visą naktį, kojas namie sutraukė mėšlungis, sekančios dienos nepamenu. Keletas žmonių baksnojo man į nugarą, sakydami kad aš apsirijus amfos….(bet tai buvo Bajofondo, žmonės, kuriuos aš asmeniškai šiek tiek iš senesnių laikų, kai jie ne tokie popularūs buvo, pažįstu…)
bet šiaip esmi kultūringa, ir dažniau pasyvistė.
O as totalus ‘Ar as ne saunuolis’. Be klausos, su milijonu arklio galiu energijos oro gitaroms etc etc etc, atsisukinejimais atgal, mintinais tekstais ir zavia pana pasoneje… Bet ar nuo to blogiau? Man ne… Stengiuosi stoveti kuo arciau koloneliu, kad jos mane perrektu, na, o jei kam nors tai nepatinka – tai soriukas – sale turi keturis kampus. Visiem ‘zanudom’ po kampa, ar ne?
)
aš tai visų po truputį
ir dar šiek tiek exhibicionistas 
)
šiaip šauniai aprašei. reiktų pamąstyti, ką dar galima būtų pridurti, bet pagrindas yra
Žiūriu per youtube Humoro klubą… Ir supratau, kad visą tai jau kažkur girdėjau. O gi čia. Pritrūko minčių?
Aš nekritikuoju, šiaip pastebėjimas toks. (:
@Tarakonaz:
nugi kaip tik ne
negi numesi gerą dalyką į šalį. Beje, per TV nerodė, bet aš šitą gerokai praplėtęs buvau 
[...] mokytis, bet nelabai gavosi… Užtat aplankiau du koncertus, kuriuose pasijutau, kad darausi 3 tipo koncertų lankytojas (oldskūlas): man reikėtų 14 alaus prieš koncertą ir norisi rėkti [...]