Ar mirtis visada žymi pabaigą?
Gytis, Retrospektyva 2008-06-09
Jei skaitote šias eilutes reiškia nepamanėte, kad kviesiu įstoti į sektą ir gerai, nes nedarysiu to (bent jau kol kas). Savo pamąstymams pasirinkau aktualią, bet kartu ir „slidžią“ temą. Kodėl aktuali? Todėl, kad visi mirsime. Kodėl slidi? Mirtis suvokiama labai skirtingai, vieni tiki į pomirtinį gyvenimą, kiti mato tik trūnijimą giliai po žeme medinėje dėžėje, taip pat žmonės nesutaria ar mirtis yra visa ko pabaiga ar pradžia.
Mirtis – pabaiga?
Paprastam žmogeliui, kuriam svarbiausia jo buitis, o ne būtis mirtis visada užklumpa netikėtai ir reiškia pabaigą, absoliučią pabaigą, po kurios jis išnyks be jokio pėdsako. Tokių paprastų žmonių yra dauguma, nepriskirčiau savęs nei paprastų nei nepaprastų žmonių kategorijai ir išvis, visuomenė ir taip susiskaldžiusi ir be mano skaldymų bei sukurtų kategorijų.
Tie, kuriems mirtis pradžia
Tai ne tik religinių sektų atstovai, kuriems pažadėtas geresnis pomirtinis gyvenimas. Pamenu skaičiau kažkada apie vienos sektos narius, kurie nusižudė, tikėdami, kad nukeliaus pas savo Dievą. Kas žino, gal jie ten ir atsidūrė? Bažnyčia nedaug skiriasi, ji taip pat žada gerą pomirtinį gyvenimą, jei laikysiesi milijono krikščioniškųjų taisyklių ir eisi prieš save bei prieš gamtą.
Yra ir trečia kategorija (nemėgstu šio žodžio) žmonių, – tai kūrėjai. Visų sričių kūrėjai: muzikantai, dailininkai ir kitokio plauko keistuoliai. Štai kažkuris iš didžiųjų menininkų, tik nepamenu kuris, bet matyt tai nėra svarbu, yra pasakęs, kad jo kūryba bus įvertinta tik po mirties. Ir žinoma jis buvo teisus.
Miręs žmogus – įdomus žmogus
Ryškiausi pavyzdžiai, kai išgarsėjama po mirties matomi dailėje. Dauguma dailininkų savo laiku buvo skurdžiai, atstumti visuomenės, šeimos, vien dėl to, kad kūrė kažką kitoniško. Nes tik laikmetį aplenkiantis kūrinys turi meninę vertę, o visa kita, kas pataikauja to meto madoms yra kičas. Kad ir žymusis postimpresionistas Van Gogas. Savo laiku jis buvo įprastas beprotis, be perstojo rūkantis ir geriantis absentą, bet praėjus laikui, kai apie jį galėtų papasakoti jį pažinojęs žmogus, viskas pasikeitė. Dabar Van Gogo paveikslai parduodami už šimtus milijonus dolerių. Nors nesu dailės ekspertas, bet c’mon, kai kurie jo kūriniai yra visiška nesąmonė. Bet juk jis miręs. Tai viską paaiškina! Kas pirks dar gyvenančio žmogaus paveikslus, kai jis toks žmogiškas, toks pažeidžiamas?
Įgauna mistiškumo
Tai kas nepaliečiama rankomis, nematoma akimis ir neužuodžiama nosimi visada bus mistika. Kai matome žmogų ir galime jį paliesti tai kasdienybė, bet kai galime išgirsti mirusio žmogaus sukurtą dainą ar pamatyti nutapytą paveikslą, tai mes į tokį kūrinį ir į jo kūrėją žiūrime su pagarba (apie mirusius arba gerai arba nieko).
Kai daugiau gali padaryti miręs, nei gyvas
Žvelgiant iš savos (Lietuvos) varpinės galima paminėt vieną žmogų. Nenoriu aš nieko įžeisti ar pasityčioti, bet jūs man pasakykit R.Janavičius padarė daugiau būdamas gyvas ar miręs? Būdamas gyvas jis trankėsi po Lietuvos kaimus su pora šokėjų ir žiopčiojo nuvalkiotas dainas apie meilę. Nežinau, tokia mano nuomonė galbūt susiformavo dėl to, kad nebuvau ir nesu jo muzikos gerbėjas. Džeksono mėgdžiojimas man niekada nebuvo prie širdies. Ir šiaip, šitas atlikėjas niekada nebuvo nei geras dainininkas, nei šoumenas, tiesiog darė tai, ką žmonės pirko. Tačiau tuomet kai jis mirė, jo persona įgavo mistišką atspalvį, jis pasidarė kovotoju (taip ir neaišku už ką). Vien tai, kad per koncertą skirtą jo atminimui (o gal labiau užmynimą artimiesiams ant žaizdos) buvo surinkta daugiau nei pusę milijono litų, kurie bus skirti vaikams sergantiems vėžiu yra gerai, labai gerai. Tokia štai likimo ironija, kai padarai gera tada, kai nieko nedarai.
Faktas, kad dabar šis atlikėjas garsus kaip niekada, įrašų pardavimai gerokai ūgtelėjo. Kad ir youtube, atsirado pora jo pasirodymų klipukų su prierašais „Mirusio Lietuvos dainininko atliekama daina…“ Taigi. Mirusio. Tas ir yra svarbiausia.
Apie
ztkp.lt (Gytis)
ztkp.lt (Paulius)
Radau keletą pasakojimų žmonių buvusių ant mirties slenksčio. Iš viso pasaulio juos renka ir tyrinėja tantologai čia vieni iš dažniausių įvairių tautų žmonių išgyvenimai.
Mirštančiajam labai sakuda, jis jaučia, kad jam jau galas.
Jis girdi kaip gydytojai konstatuoja jo mirtį.
Siela palieka kūną ir stebi save iš viršaus.
Mirštantysis skrieja tuneliu į skaisčią šviesą, kuri dažnai apibūdinama kaip dangiška. Skausmai dingsta
Jis atsiduria maloniame nežemiškame pasaulyje. Ten susitinka su mirusiais artimaisiais ir draugais.
Pasirodo šviesi būtybė, iš jos ateina begalinė meilė ir tobula laimė.
Mirštančiajam prieš akis pralekia jo gyvenimas.
Šviesioji būtybė siunčia jį atgal dažnai ir pasako: „Dar neatėjo tavo valanda“ arba „Tu dar nepasirengęs čia įžengti.
Mirštantysis atsipeikėja.
Tai daugmaž tas pats, ką rodo per belekokį filmą/serialą? Kažkaip banaliai skamba su ta balta šviesa.. Arba patys žmonės taip nuvalkiojo
Tas dalykas su balta šviesa, tik įrodymas, kad žmogaus kūną siela palieka per užpakalį.
Su ta balta šviesa… Sako, nėra pasaulyje tokio reiškinio, kokio nepaaiškintų fizikos mokslas. Šiuo atveju truputi gelbsti biologija – „Tiesiog išsiderinę neuronų signalai sukuria smegenyse savęs suvokimo dviprasmybę, ko smegenys neperneša – jos iš karto stengiasi surasti sprendimą. Pavyzdžiui žmonės, esantys mirties patale arba agonijoje kartais pajaučia, kaip jų vidinis „aš“ tarsi atsiriboja nuo savo kūno ir netgi liaujasi jį suvokti ir jausti.“ (http://www.technologijos.lt/archyvas/medicina/k_tyrimai/vidinis_as_ir_fizinis_kunas/view)
Jokiu būdu neneigiu mistikų teorijų (ar hipotezių?), kas čia žino, kas, kur, kaip ir kodėl.
O kaip su a.a. Vytautu Kernagiu buvo? Jau, kai matė, kad žmogus ruošiasi palikt tą mūsų materialųjį pasaulį, tuoj interviu suskubo imt, filmuot, rašyt, nuopelnus vardyt… Apdovanot… Argi nejuokinga – o kur visi anksčiau buvo? Kodėl prieš tai televizijos nerodė „Mažosios Išpažinties“? Medalio sveikam esant nedavė? Neskyrė valandėlių eterio dainuojamosios poezijos vakarams (kada dar pats Vytautas būtų galėjęs dainuot)? Kur visi anksčiau buvo?
Tokios tokelės.
Žinau tik tiek, kad su mirtim pabaiga neateina. Tiesiog siela palieka laikiną buveinę, i kurią spraudėsi. Gal ir gerai – tada ateina laisvės metas.
Aš laikausi nuostatos, kad po mirties iš manęs liks tik mėsos krūva ir nieko daugiau. Tos pasakos apie pomirtinius gyvenimus ir sielas man yra nepriimtinos.
Viktorija, labai įdomus tos šviesos fizikinis paaiškinimas, tokio dar nesu regėjęs
Kernagio atvejis nebuvo kažkuo tai išskirtinis… Gerai bent kad iš viso to dėmesio (jau po mirties) žmonės bent kiek su dainuojamąja poezija susipažino. Žinoma būtų daug geriau, jei būtų įvertinę dar prieš mirtį, bet ką jau padarysi… Gyvas žmogus mažai kam įdomus.
Mantai, jei po mirties iš tavęs liks tik mėsos krūva ir į sielos egzistavimą netiki, tai paaiškink man kas tu esi dabar. Toks pats besielis mėsgalis? Aš nuoširdžiai tikiu, kad rašydamas komentarą turėjai galvoje, kad kūnas yra tik sielos rūbas.
Kad jau dalinam linkus, norėčiau pasiūlyti http://www.ted.com/talks/view/id/229 Čia iš dalies pasakojama kaip smegenys reaguoja į ‘vidinį gedimą’. Super istorija.
ZTKP bandai būti labai diplomatiškas ir nepasakai vienareikšmiškai koks tavo požiūris į pomirtinius dalykus ir religiją apskritai. Kai taip slidžiai kalbi tavęs ir po mirties niekas nepripažins
Aš savo gyvybės su siela nesieju. Aš esu mėsos gabalas, kuriame funkcionuoja organai ir visa kita, po mirties liksiu tik mėsos gabalas, kuriame niekas neveikia
Ką parašiau, tą ir turėjau omeny – netikiu, kad sielos egzistuoja. O, jei sakytumėm, kad aš gyvendamas turiu kažkokią sielą, tai po mirties jinai, mano mąstymu, irgi nusibaigs.
Mirštu – iš manęs lieka mėsos krūva ir nieko daugiau.
O visos tos įdomybės, kaip jau čia žmonės kalba, tikriausiai paaiškinamos moksliškai.
patikslinsiu: mirsti – is Taves lieka puvancios mesos kruva – po kurio laiko meslo kruva (nieko asmenisko, bet visi suprantam, kas lieka is biologinio organizmo po puvimo proceso) – galiausiai ir to nebelieka, o visa tai, is ko susidedi patenka sliekams, kirmelems, augalams, atmosferai ir pan. Ir stai tada Tu vel atgimsti, bet ne kaip vientisas homo sapiens, bet po molekulyte tam tikruose sios zemes sutverimuose. Tik, aisku, Tu to niekada nepajusi, nes Tavo samone ir aplinkos suvokimas mire kartu su smegenimis… (tai buvo tik mano asmenine nuomone, paremta diletantisku mokslo ir gamtos supratimu:))
Po mirties daug ką atlikti galima. Pavyzdžiui Žukovas net miręs dar kelis kartus savo memuarus perrašinėjo, nes vis kažką svarbaus staiga prisimindavo
))) Bet jis genijus buvo, kiti paprastai miršta, ir viskas. Jau kiti žmonės kažką “atranda“, koncertus daro, pinigus renka ir t.t. Nežinau, ar pomirtinė veikla turi būti siejama su mirusiuoju…
O kita tema gal apie baroką ir mirties kultūrą?
to Mantas>>>
Aš tau visiškai pritariu. Tiesiog tingėjau plėsti tolesnes savo negyvos mėsos keliones
mirtis tai tik visko pradžia =)
Mindaugėli, aš diplomatiškas? :O nustėrau net perskaitęs komentarą
Šiek tiek mano nuomonės apie religiją yra čia http://ztkp.lt/2008/03/18/lietuviai-kataliku-tauta-netikinti-dieva/
O jeigu dar kas domina, klausk, atsakysiu. Ne diplomatiškai, o taip kaip mąstau
To Mantas, čia kažkas panašaus į realią reinkarnacijos formą, kuomet iš tiesų tampi/esi naudingas kažkuo kitu/kitam
Bevardo, minčių pagrindimas niekada nebuvo tavo mėgstamiausia komentavimo sritis?
Nežiniuk, ot koks tas Žukovas
Kad kiekvienam tiek sveikatos (ir po mirties)
Justai, na apie baroką ne ką galėčiau parašyt, o apie mirties kultūrą gal ir parašysiu kada, jei suprasiu kas tai po galais yra
Bevardo, minčių pagrindimas niekada nebuvo tavo mėgstamiausia komentavimo dalis?
Man asmeniškai artimesnė širdžiai reinkarnacijos teorija. Ir skamba realiau, nei angeliukai su arfomis ringuojantys dangiškas melodijas… Na, bet niekada negali žinoti, kas ten tavęs laukia…
O kažin kaip katalikiškoji bažnyčia į tokią idėją žiūri?… (čia apie reinkarnaciją)
Na jie savaime suprantama šios teorijos nepripažįsta ir ją ignoruoja (kaip kažkada ignoravo teoriją, kad žemė apvali). O šiaip reinkarnacija „priklauso“ budizmo ir induizmo religijoms.
Sakai ignoravo teoriją, kad žemė apvali? Oi ne, kiek gi „eretikų“ nukankino, kurie apie tai kalbėjo…
Na ne ignoravo. Nepripažino. Ne vietoje panaudojau terminą…
Bet jei nenukrypstant nuo temos, tai tokie bažnyčios įsitikinimai, tik įrodo, kad religija nėra kažkas tikro, bei dieviško. Dievaži, dievas viską žino, o čia tokia klaida, toks apsirikimas… Man atrodo, kad aš tampu ateistu…
P.S „Eretikas“ yra lietuviškas žodis, tad kabučių nereikia.
„Eretiką“ parašiau kabutėse ne dėl to, kad tai būtų ne lietuviškas žodis, o todėl, kad jis yra neteisingas
Pvz čia tas pats, kas senuosius Amerikos gyventojus vadint indėnais 
p.s. ir vis dėl to, tai ne lietuviškas, o graikiškas žodis
Na nesu tikras, dėl žodžio teisingumo, tačiau mano istorijos vadovėlyje šis žodis buvo pavartotas be kabučių.
Beje, žodis ne graikiškas. Žodis graikiškos kilmės, tačiau vartojamas Lietuvių kalboje… 
Tavo tiesa, kad tik kilęs jis iš Graikijos…
O vadovėliais aklai tikėt nereikia, ypač tais, kuriuose nėra žodžio „juodaodis“, o tik „negras“ (Amerikoj ištaręs tą žodį gali būt nubaustas)
Tai vis delto-mirtis pabaiga ar ne?
Jei nebuvo apie tave girdima,kol esi dar šiame pasaulyje,tai gal tu ir nemirei?tiesiog taves nebuvo…
Teisingai. Tą patį sako mūsų istorijos mokytoja… Lietuvoje yra vienas istorijos vadovėlis o ir tas pasenęs ir niekam tikęs…
Gaima, negaliu atsakyt, nes nei aš, nei tu dar nesam mirę
Kokio patvirtinimo dar reikia/Aš nežinau kaip patvirtinti.
Apie mirties nemirtingumą P.Širvys:
Eis tūkstančiai tūkstančių metų…….
…
Gyvenimo amžinas ratas,
galbūt mus iš naujo suves..
…….
O gal aš pralėksiu pro šalį
mažyte laukų smiltele…
Teikia gerų vilčių,ar ne?
Žinoma, kodėl gi ne
pradėsiu nuo komentarų:) Žodis „negras“ nėra niekuo blogas. Lietuvių kalboje jis reiškia jodaodį gyventoją ir tiek. Anglų kalboje panašiai skambantis „niger“ turi neigiamą atspalvį. Bet tai yra kitas žodis. Nors ir aš pats po lankymosi anglijoje įpratau vartoti žodį „jodaodis“, net išgirdę „negras“ anglakalbiai kažkaip jeu neigiamai nužvelgia
Grįžtam prie teksto. Gal galėtum argumentuoti: „laikysiesi milijono krikščioniškųjų taisyklių ir eisi prieš save bei prieš gamtą“.
Tai yra kaip būdamas krikščioniu nusižengi gamtai ir sau, ir iš kur tie milijonai krikščioniškų taisyklių?
Paklausk krikščionių, gal jie tau atsakys
Na, aš pati tikiu (o gal guodžiu save) reinkarnacija, kaip ir Sineik. Man tai taip pat atrodo logiška, kiek pomirtinis gyvenimas GALI būti logiškas. Štai visai neseniai žiūrėjau laidą per tango tv (gal kas taip pat matė?)apie berniukus prisimenančius savo ankstesnį gyvenimą… na, aišku buvo tyrimas ir 100proc. viskas taip ir nepasitvirtino arba neišaiškėjo, tačiau mažiausiai pusė dalykų,kuriuos pasakojo vienas berniukas tikrai egzistavo maždaug IIPK metais… Šiaip esu skeptikė, tad tai galėjo būti tik dar vienas „dokumentinis“ filmas lengvatikiams… ir vis tiek buvo ganėtinai creepy:D
ZTKP, esi tiesus ir šviesus, pozicija suprasta ir priimta
Rewrite, esu matęs tą filmą, apie kurį čia užsiminei. Tik mačiau ne per tango, o per tv3 ir truputį seniau
Kad jis buvo creepy, tai faktas, o kiek jame buvo tiesos tai jau kitas klausimas 
Geriau būtų netikėt reinkarnacija, tuomet gali sutelkt jėgas tik šiam gyvenimui, daryti viską, ką tik įmanoma, susikurti rojų žemėje, kaip yra sakoma: „Gyvenam tik kartą“ 
Mindaugėli, malonu, kad priimtina. Rašydamas negalvojau, kad mane supras tiek daug žmonių
Pomirtinis gyvenimas idomi tema. Galim plepet ir plepet apie tai kas mum atrodo bus po mirties,bet niekas tiksliai nezinom.
As pats permastes esu ne karta visas populiarausias po mirtines galimybes.
Reinkarnacija yra sudetinga,nes jei kazkuo atgimsti ir nepameni gyvenimo ankstesnio,tai kaip gali sakyti,kad atgimsti? Gal tai naujas As?
Po mirtinis sielos gyvenimas idomi teorija,nes kazkur gyvensi amzinai,ten visi draugai,artimieji,Dievas. Skamba fantastiskai
Teorija,kad mirtimi viskas pasibaigia,paskiau cia kazkas isvedziojo,kad atgimsti visur po molekulyte.Visur tai niekur
Kas po mirties bus,tas bus. Tenka susitaikyt su tuo,kad mirsim ir mirtis neisvengiama.Tad bukime kantrus ir sulaukime tos mirties.
KeshukaZ, aš pats esu nekantrus, bet ko jau ko, bet mirties tikrai nelaukiu :S Viena žinau – tikrai norėčiau atgimt žmogum (jei reinkarnacija egzistuoja). Tu esi teisus, galim čia taukšt valandų valandas, bet sužinosim tik tada, kai…Na, kai mirsim
as tikiu pjkpnnyloemmolajoeeeommmuas tikiu pimireohn kindiwq,,:)***