statistika:
Statistika, 2007 07 05 08:23
2006 m. 1000-iui gyventojų teko 12,8 mirusiojo, – DIDŽIAUSIAS MIRTINGUMO RODIKLIS NUO 1950 m., rašoma Statistikos departamento pranešime spaudai.
2005 m. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis ketvirtadaliu didesnis negu ES valstybių narių vidurkis (9,7).
2000–2005 m. vyrų mirtingumas padidėjo 18,4, moterų – 13,1 procento. 2005 m. kaimo gyventojų mirtingumas pusantro karto didesnis, negu miesto.
Per pastaruosius penkerius metus 15–59 metų amžiaus žmonių mirtingumas padidėjo beveik 13 procentų, 60 metų ir vyresnio amžiaus – 9,4 procento.
2005 m., palyginti su 2000 m., sušalo beveik 3 kartus, žuvo transporto įvykių metu 15,1 proc., paskendo 7,7 proc. daugiau žmonių. Pastebimai (apie 40 proc.) padaugėjo asmenų, mirusių dėl apsinuodijimo alkoholiu bei nuo alkoholio vartojimo, rūkymo sukeltų ligų.
Lėtinių psichozių nuo 1990 m. padaugėjo virš 20-ties kartų! Penktadalį jų sudaro alkoholinės psichozės.
1990 m. Lietuvoje kiekvienam gyventojui tekdavo 8,5 ltr. gryno alkoholio(tada vartodavo beveik vien parduotuvėse parduodamus gėrimus) , 2002 – 10 ltr., 2005 -10,7 ltr., neskaičiuojant „pilstuko“, „samagono“ ir kt. paplitusių naminių gėrimų. 2002 m dėl alkoholio vartojimo mirė 1007, 2005 jau 1245 žmonės…
Savižudybių skaičius nuo 1990 m. išaugo 2 kartus 44 savižudžiai 100 tkst. gyventojų ir yra didžiausias pasaulyje.
1970 metais 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje teko 25 savižudybės. Prasidėjus Gorbačiovo reformoms, 1985 metais staiga padidėjo iki 35,8 (44,6 procento) savižudybės. 1986 metais Lietuvoje jis sumažėjo 25 proc.(TSRS – 35 procentais). 1986–1990 metais šie rodikliai išliko stabilūs, o nuo 1991 metų, atkūrus nepriklausomybę, ėmė labai sparčiai didėti: 1991–1996 metais – 74 procentais (nuo 26,5 iki 46,4 100 000 gyventojų), 1998 metais 100 000 gyventojų teko 43,8, 1999 metais – 44, 2000 metais – 46,6 ir 2001 metais – 44,1 savižudybės. Europos Sąjungos vidurkis – 25.

Registruojamas nusikalstamumas (žmogžudystės, banditizmas, vagystės, sukčiavimai, plėšimai ir kt.) 1990 -2005 m. išaugo 10-15 kartų.Dingusių žmonių centro duomenimis Lietuvoje kasmet dingsta be žinios vidutiniškai 1200-1300 žmonių. Dažniausiai, moterų, kurios išvežamos į užsienį ir parduodamos dirbti prostitutėmis.
Statistikos duomenimis vidutinės pajamos 1-am namų ūkio nariui – 580 Lt./mėn.;
30% gyventojų tenka mažiau, negu 435 Lt/mėn.;
45% – 435 – 725 Lt/mėn.;
42% gyventojų, pagal tyrimus, pajamų vos vos užtenka būtiniausioms išlaidoms;
25% – virš 725 Lt/mėn.
Apie 2650 iš jų – milijonieriai. 1217 piliečių deklaravo 2006 m. gavę virš 1 mln Lt. pajamų.
Mažesnę, kaip 500 litų, pensiją dabar gauna apie 400 tūkst. pensininkų.
Tarybiniais laikais 1,5 mln indėlininkkų Taupomajame ir Vnešekonombanke buvo sukaupę virš 7 milijardų rub. .(įskaitant čekius ir bonus) Pagal būtiniausių prekių kainas, tai dabar atitiktų apie 70 – 100 milijardų litų. 1,2 mln. indėlininkų, atsiliepdami į tuometinės vyriausybės raginimus, indėlių neatsiėmė ir pinigus prarado. 1996 m. buvo nuspręsta dalinai grąžinti prarastus indėlius santykiu 1:1, bet ne daugiau 6000 Lt. Iš viso buvo grąžinta 3,62 milijardų lt.
2006 m. Lietuvos žmonių santaupos bankuose sudarė apie 18 mlrd. Lt. (tai atitiktų maždaug 1,5 mlrd. rublių).

Pagal amžių gyvenamieji statiniai pastatyti:
Pastatyti iki 1960 m – 26 procentai;
Pastatyti 1960-1990 m. – 65 procentai;
Pastatyti po 1990 m. – 9 proc.
Butu statyba Vilniuje:
1985-19 000
1986-24 000

1991 Lietuvoje prasidejo maras – iki 1996 m. statybos praktiškai nevyko.
1998 pajudėjome – 800 butu…
2005- 2800 butu…
2006-4300 butu…
Lietuvos VALSTYBĖS SKOLA 2006 m. pasiekė 48 MILIJARDUS Lt. (2006 m. padidėjo 13 mlrd Lt.)
Tai tik Statistikos departamento ir kt. įstaigų OFICIALI statistika – jokios politikos.

dėl bėgimo į nežinia – ne visada ramus gyvenimas yra laimingas gyvenimas, kartais tiesiog prireikia ir juodai norisi kažką kardinaliai pakeist. niekad nebuvo taip pačiam?

Shiny, yra sakoma, kad kai žmogus planuoja, Dievas juokiasi Negali žinoti kas bus, gali tik bandyti nuspėti (čia dėl grįžimo)
Tavo atvejis yra išimtis iš taisyklės, paprastai jauni specialistai, gavę Lietuvoje išsilavinimą, išvyksta užsienio šalių ekonomiką kelti..

juk yra tikrai daug lietuvių, kurie važiuoja į užsienį mokytis. pvz aš (: nes čia geresnės galimybės, normalios laboratorijos ir normalus požiūris į mokslą. iš tikro tai užknisa, kai visus išvažiavusius sulygina ir vadina tėvynės išdavikais ir visaip kitaip.

kad myliu Lietuvą nereiškia kad turiu kažkokioj skylėj tūnot su morališkai ir visaip kitaip pasenusia aparatūra ir nieko nepasiekt. planuoju ir labai noriu mokslus baigus grįžt atgal į tėvynę ir parvežt savo patirtį ir sukauptas žinias šiaip (: klausimas, ar bus kas laukia ir kur grįžt? nes kai valstybei dzin tai ir žmogui pasidaro dzin

o šiaip pritariu kad lietuviai dideli niurzgliai, ta pati nuvalkiota eurovizija puikus pavyzdys – vietoj to kad visi vieningai palaikytumėm ir didžiuotumemės savo šalį atstovaujančia daina, tik kritikuojam ir drabstom mėšlu. tai koks čia patriotizmas? (:

neprarandu vilties kad viskas pasikeis. kadanors. jei žinočiau kaip tą pokytį įtakoti, būtinai tą ir padaryčiau. noriu didžiuotis savo šalimi (o tai mano nuomone ir yra pagrindinis patriotizmo požymis)

turbūt aš vienas iš tokių žmonių, apie kuriuos rašei. turėdamas įdomius ir pakankamai gerai apmokamus darbus (cielus du) išvažiavau į Londoną atostogų. ir jau greitai bus metai, kaip aš vis dar atostogose.

žmogus nebūtinai kvailas, jeigu važiuoja į nežinią (aišku, nebūtinai ir drąsus). tačiau, pakeisti aplinką kurioje jautiesi pakankamai saugus (arba atvirkščiai, kurioje nebesijauti saugus) į aplinką kurios visai nepažįsti… netgi jeigu tokį žmogų vadintum kvailu, vis tiek jis būtų pakankamai drąsus

galbūt ir aš esu idealistas, tačiau į gyvenimą žiūriu iš kitos pusės nei tu. Lietuva mano tėvyne, kuria aš stengiuos (aga, kartais reikia pastangų) didžiuotis, tačiau savo šalyje pranašu nebūsi

Neziniuk, aš net nematau dėl ko galėjau supykt Tavo argumentai priverčia susimąstyti, tačiau man, idealistui vistiek atrodo, kad valstybę ir jos santvarką kuriame mes. Bent kad kūrėme tai faktas. Tiek po Pirmojo pasaulinio karo, tiek nuo 1988 (Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo). Tačiau dabar viskas nėra taip paprasta, nėra teisūs nei idealistai, nei realistai, tiesiog viskas per daug sudėtinga..Čia ne matematika, čia nebūna vieno atsakymo. Nors ir matematikoje visko būna..