Ilgą laiką „Joy Division“ ir Ian’as Curtis’as man buvo tik dar viena eilutė muzikos istorijoje. Tiesa, kažkur buvau skaitęs, kad vokalistas nusižudė dar būdamas labai jaunas (23 metų), o per koncertus patirdavo epilepsijos priepuolius ir, kaip visi, buvau girdėjęs „Love Will Tear Us Apart“. Bet kai sužinojau, kad apie jo gyvenimą sukurtas filmas „Control“, kažkokia nematoma jėga mane pradėjo traukti link Ian’o Curtis’o biografijos. Galų gale, po ilgų kovų su savimi ir bakalauro darbu, vakar pagaliau pavyko šį filmą pažiūrėti.

Žinoma, nesu nei koks Simonas Bartkus ar netgi ne Paulius „G-taškas“ Rymeikis, todėl nesistengiu pasiūlyti Jums šio filmo recenzijos, tiesiog pateiksiu keletą dalykų, kurie man iš jo labiausiai įstrigo.

Grupė. Bet prieš pradedant kalbėti apie filmą, reikėtų ir trumpai pristatyti grupę. „Joy Division“ buvo 8 dešimtmečio pabaigoje atsiradusio post-punk’o žanro vieni vėliavnešių. Nors „Joy Division“ir nebuvo pati komerciškai sėkmingiausia savo laiku, jos įtaka jaučiama iki šiol. Jais žavėjosi galybė jų amžininkų ir pasekėjų – pradedant U2, „The Cure“ ir baigiant „Interpol“, „Bloc Party“ ar „The Editors“. Iki vokalisto Ian’o Curtis’o mirties 1980 metų gegužės 18 dieną grupė spėjo išleisti tik vieną studijinį albumą – „Unknown Pleasures“. Likę grupės nariai vėliau persivadino „New Order“ ir tapo viena populiariausių new wave grupių.

Režisierius. „Control“ yra pirmas pilno metro blynas visame pasaulyje garsaus muzikantų fotografo ir vaizdo klipų režisieriaus Anton’o Corbijn’o karjeroje. Tačiau toli gražu neprisvilęs. Išgarsėjęs savo bendradarbiavimu su „Depeche Mode“, U2 ir „Nirvana“, A. Corbijn’as dirbo dar su keletu tuzinų daugiau ar mažiau žinomų muzikantų, tarp kurių buvo ir tuomet dar visai jauna grupė iš Mančesterio „Joy Division“. Visai nenuostabu, kad būtent jis ėmėsi darbo režisuoti biografinį šios grupės vokalisto filmą. Nelaikau savęs net filmų mėgėju (veikiau atsitiktiniu žiūrovu), todėl komentarus apie režisieriaus darbą pasiliksiu užantyje, o visą kompetentingų kritikų sudarytą apdovanojimų sąrašą galite rasti čia.

Aktorių panašumas. Kitas dalykas, kuris mane sužavėjo, tai tinkamas aktorių parinkimas. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, mažai žinomas britų aktorius ir muzikantas Sam’as Riley yra neįtikėtinai panašus į Ian’ą Curtis’ą. S. Riley netgi neblogai pamėgdžioja „Joy Division“ vokalisto dainavimo manieras ir išskirtinį balsą – abu jie dainuoja bosu/baritonu, nors kalba daug aukštesniu balsu. Kitas įdomus dalykas – visi grupės narių vaidmenis atliekantys aktoriai specialiai savo vaidmenims išmoko groti instrumentais ir visi filme esantys pasirodymai yra atliekami gyvai.

Kairėje – Sam’as Riley, dešinėje – Ian’as Curtis’as. Nuotrauka iš „Walrus Music Blog“.

Garso takelis. Kaip ir turėtų būti filme apie muzikantą, čia skamba daugybė geros muzikos – pradedant Davidu Bowie, „The Buzzcocks“ (iš kurių pavadinimo „Joy Division“ nariai tyčiojasi) baigiant Iggy Pop’u, kurio muzikos Ian’as klausosi prieš pat pasikardamas savo namų virtuvėje.

Patarimas pabaigai. Jei žiūrėsite filmą – darykite tai su mylimaisiais, nes šiaip ar taip – „Love will tear us apart“…