Krepšinis nebedžiugina…
Krepšinis, Paulius 2008-05-07
Būtent tokia išvada kilo iš diskusijos su vienu draugu aptarinėjant LKL finalo seriją. Kažkuriuo momentu abu pajutom, kad viskas – vietinės lygos nebeveža ir žiūrėti finalą yra nebe taip malonu, kaip anksčiau.
Kokios priežastys tai lemia? Visų pirma – tas pats nusibodęs Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ varžymasis tarpusavyje. Kiek laiko tai dar gali tęstis? Šitas sezonas – jau dešimtas, kai viena prieš kitą dėl aukso žiedų susikauna tos pačios komandos. Netgi jau nebėra skirtumo, kas laimės. Laimi „Žalgiris“ – n-tą kartą tampa LKL čempionais, laimi „Lietuvos rytas“ – (n-x)-tąjį kartą tampa LKL čempionais. Ir tada vėl istorija kartojasi: diskusijos, kodėl laimėjo „Žalgiris“/“Lietuvos rytas“, tie patys trenerių komentarai iš serijos „pralaimėjome, nes varžovai buvo geresni“, tų pačių ekspertų komentarai, kurie nuo pernai metų skiriasi nebent žaidėjų pavardėmis. Kitais metais šiemet pralaimėjusi komanda bus piktesnė ir pasistengs atsilyginti (na, taip, dar kažkiek reikšmingi ir Eurolygos taškai, kurie skaičiuojami pagal kažkokį paslaptingą ir niekur viešai neskelbiamą reitingą).
Antra, ta pati priešprieša tvyro ne tik tarp komandų ir žaidėjų, bet ir tarp fanų. Ar Jums (jiems) dar nenusibodo kasmet tas pačias giesmeles giedot, a la Kaunas – kaimas, Vilnius – lenkai? Atrodo, kad mes tiesiog negalim gyventi be priešų ir didžiausiu priešu pavasarį tampa kitos komandos sirgaliai. Kartais tie skirtumai atrodo tokie fundamentalūs, kad beveik būtų galima įkurti „Žalgirio“ arba „Lietuvos ryto“ sirgalių partijas, kurios rinkimuose „susikaltų“ dar aršiau, nei per LKL finalą. Pats nuo pačios domėjimosi krepšiniu pradžios palaikau vilniečius (tada dar besivadinusius „Statyba – Lietuvos rytu“), bet paskutiniu metu darosi šlykštu nuo tų pačių žmonių, kurie, atrodytų, stovi toje pačioje barikadų pusėje kaip ir aš, veiksmų – komentarų internete, muštynių, grasinimų ir savo komandos kėlimu į padanges bei varžovų komandos niekinimo. Kažkada skaičiau tokią teoriją, kad žmones palaikyti sportininkus (ypač komandinėse sporto šakose) verčia savirealizacijos trūkumas ar savo paties svajonių neišsipildymas (ta pati jėga varo ir tėvus, verčiančius savo vaiką žaisti krepšinį, groti, dainuoti ir pan.). Tas labai aišku pasidaro Lietuvoje, kur kiekvienas yra pats geriausias krepšininkas arba bent jau treneris – sirgdami už komandą, susitapatiname su ja, ir kiekvieną jos pergalę priimame kaip asmeninį laimėjimą, nors į tai neįdėjome jokių pastangų, išskyrus kokius 8 butelius/stiklainius alaus prie televizoriaus ir komentarus kuriame nors krepšinio portale apie tai, kokia mano palaikoma komanda buvo jėga, o varžovai lochai.
Tik du dalykai dar šiek tiek gelbsti mano susidomėjimą šita sporto šaka: Eurolyga ir artėjanti Olimpiada.
Ar aš normalus?
Apie
ztkp.lt (Gytis)
ztkp.lt (Paulius)
Ar tu normalus?
Aš krepšinio aplamai nemėgstu, tiek žaisti, tiek žiūrėti. Kartais net keista ir baugu darosi, kad kitiems tai kone religija, pasimeldžiam prie televizoriaus, kad laimėtų mylima komanda ir kaltiname priešininkus jai pralaimėjus. Krepšinis tapo toks populiarus, kad kitos sporto šakos kone diskriminuojamos, bent jau per kūno kultūros pamoką tai tikrai. Mokytojos neleidžia sportuoti pagal save, būtinai reikia žaisti krepšinį! Brr…
taip, normalus.
jep, turejom kaip matot diskusija.
Kas keisciausia, kad va Paulius Lietuvos Ryto gerbejas, as – Zalgirio ir kartu draugiskai isvedem tokia teorija. Idomu, kiek dar zmoniu taip jaucias kaip mes? Gal tiesiog suaugom, ar pasiekem kita krepsinio stebejimo level’i?
Taip normalus
Aš tiesą sakant krepšinį iš viso retai žiūriu, o LKL iš viso niekada…
Nop nenormalus.kaip nebuna vienodu blogu taip ir nebuna vienodu rungtyniu ar finalu. Jei nesi tikras krepsinio fanas nesuprasi….
Aš LKL varžybų išvis nežiūriu, išskyrus finalus. Olimpiados, Europos bei Pasaulio čempionatai, kaip ir daugumai lietuvių, šventas dalykas.
Be to, netrukus prasideda ir Europos futbolo čempionatas. Šiaip stebėti futbolo varžybas man gal net įdomiau, nei krepšinio.
Atsakas į tavo įrašą
http://evaldas.private.lt/2008/05/07/krepsinis-dziugina-kodel-krepsinis-nedziugina-siuo-metu/
gerai, kad kreipeisi į ekpertus! kaip vienas jų, galiu pasakyti, kad esi absoliučiai nenormalus, kaip ir daugumas kitų. taigi, kadangi nenormalių matyt dauguma, automatu esi priskiriamas prie normalių.
..geri vyrai buvo. Atveze i Lietuva basketbolo zaidima.
Kaip ir nunai, anuomet be americonu neapsieta:antra nuo galo (priesh- tik Albanija)Europos shalis pasijuto bamba. Zmones pajuode nuo vargo-paziurekit senas kronikas-buvo laimes virshuneje.Mes-laimejom!
Kiek talentu atima is kitu,populiaresniu pasalyje sporto shaku,basketbolas! Koks nors nei shioks,nei toks,nei sunkus krashtas,nei centras 198cm galetu tapti diko, ieties, rutulio chempionu. O koks trisholininkas butu is Kalniecio, Lukauskis-apsigimes suolininkas i auksti.Galit testi..
Nežinau… anksčiau aš taip pat labiau palaikiau komandą, man daugiau rūpėdavo, gaus ar prakiš. Dabar nors ir tebevaikštau į Halę (palaikau Ž.), bet jau žymiai ramiau reaguoju į visas tas nesekmes.
Čia gal branda ar panašiai =D
Einu žiūrėti rungtynių, nes tai puikus išsiliejimas. Pamiršti krūvas rūpesčių, mokslus ir panašiai. Nors ir nesikeikiu rusiškai bei negeriu alaus, rėkti ŽALGIRIS, kai tavo vieta už 1,5m. nuo Ryto fanų suteikia azarto ir leidžia atsipalaiduoti. O tas aspektas, kad susitapatini su savo komanda per rungtynes taip pat laaaabai svarbus, gali tada kaltinti kitus (būkim sąžiningi, kartais to reikia ir to norisi).
gražių rungtynių visiems šįvakar.
Su tuo savirealizacijos trūkumu manau pataikei tiesiai į
dešimtuką
das ist veri true, vietinis kashius gaidis
to Darius ir Girenas..:
jo, dar galima tęsti – koks iš Jomanto būtų puikus aktorius!
O į tavo klausimą turbūt galima atsakyti – taip
Labai daug taiklių metimų šitam post’e. Normalus ar ne – parodys laikas
DDD
Aš nuo pavasarinės lietkrepšio depresijos vaduojuosi Čempionų Lyga, „Real“ pergalę prieš „Barcelona“ 4-1, kartais truputi „Serie A“, AFL (Arena Football League), kol NFL’as dar aktyviai leidžia milijonus dolerių skambučiais tarp komandų vadybų ir įvairių žaidėjų agentų bei tenisu. O apie tenisą, galbūt pavyks pakalbėti ir plačiau – beprotiškai patrauklus sportas.
Dėl finalo, nemanau, ar galima rizikuoti žiūrėti kitas LKL rungtynes. Na, nebent vienos iš finalisčių pusfinalį su „Šiauliais“. Kuris jau irgi 10 metų kaip ir pakankamai aiškus uždavinys sirgaliams.
Matyt čia reikalas tame – kiek tu myli sportą, kaip visumą. Kaip džiaugiesi dėl kiekvieno, nesvarbu kurios komandos, gražaus metimo, derinio, paso per nugarą ar dar kokio žaidimo elemento. Kaip moki paploti kitiems, jei jie buvo stipresni. Arba kaip moki per rungtynes spėt ištaršyt 10 bokalų alaus ir pademonstruot geras rusų kalbos žinias palydint oponentų žaidimą. Arba džiaugiesi kaip fanas, arba atsijungi ir rėki už savo spalvą, pamiršdamas, kas iš tiesų „pagal viską turėjo būti sportas“ (bet nėra – http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/77434). Tarpinis varijantas – nuobodulys. Pats metas, paieškoti kažko artimesnio pačiam.
heh, pacitavai straipsnį iš laikraščio, prie kurio pats turiu/turėjau garbės prisidėti
)
o grįžtant prie sporto – iki šiol žiūrėdavau beveik visas krepšinio rungtynes, kurias rodė TV: LKL, kartais NKL, NCAA, net NBA (nors ir nepatinka man tas stilius), bet vat kažkodėl pasidarė nebeįdomu ir tiek..
šiaip su tuo pačiu draugu, su kuriuo apie nusibodusį krepšinį kalbėjomės, važiuosim pamėginti golfą į „Sostinių golfo“ klubą – kol kas man tai atrodo, kaip visai nebloga alternatyva
tasku skaiciavimas buvo labai graziai parodytas kazkuriame lietuvos ryto priedi krepsinis umeryje.
Aha, aš irgi pasuoju su krepšiniu… Nebepažįstu nei krepšininkų, nei trenerių. Domėtis nėra nei noro nei laiko. Fanų klubam ten visokiem „juodai balta žaliai raudona“ nepriklausau, tai ir entuziazmas dingęs. Nebeįdomu.
[...] tokiu banaliu, bet kažkodėl paskutinėmis dienomis man vis aktualesniu tampančiu klausimu – ar mes tikrai esame krepšinio šalis? Nedarysiu jokių išvadų, tiesiog pateiksiu keletą mūsų meilės krepšiniui [...]