Nei iš vietos. Švietimo sistema.
Gytis 2008-01-29
Jei paimtume medicinos gydytoją iš 19 amžiaus ir įmestume jį į šiuolaikinę operacinę jis turbūt netektų žado, nežinotų ką daryti ir kristų negyvas. O kas būtų jei tą patį padarytume su mokytoju? Manau mokiniai net nepastebėtų, kad juos moko žmogus iš 19 amžiaus, nes mokymosi koncepcija per tą laiką nepakito nė kiek. Paklauskite savo mokytojų/dėstytojų kaip jie supranta mokymą. Manau, kad didžioji dauguma atsakys – mes pripildome jūsų galvas žinių.
Deja dauguma mokytojų žinias „pila“ pro šalį ir jos nepatenka į mūsų tuščias galvas. Mokinys turi būti mokomas ne sausų dalykų, o dalykų, kurie tikrai praverčia gyvenime. Tai nereiškia, kad mokytojai turėtų mokinti kaip greičiau pjaustyti dešrą ar kaip sukalti šuns būdą. Mokytojai turėtų mus išmokinti spręsti iškilusias problemas, naudojant įgytas žinias. Tokiu atveju mokytojo svarba nesumažėtų, tiesiog nuo prižiūrėtojo ir baudėjo jis pereitų prie pagalbininko pareigų. Nes dabar mokytojai mūsų neskatina mokintis, jie tik skatina siekti auštesnių balų. Galima daryti išvadą, kad dabartinėje švietimo sistemoje protingesnis yra tas, kuris geriau sugeba atlikti egzaminuojančiojo užduotis (mokytojo arba dėstytojo), o ne tas, kuris įgytas žinias gali pritaikyti realiame gyvenime
Nežinau kiek dar šimtų metų turės praeiti, kol žmonija susivoks, kad vertinimo sistema, kokią turime dabar visiškai sugriauna besimokančiųjų motyvaciją ir mokymosi procese nebelieka smagumo. Šiuo metu visi besimokantys yra priversti siekti kuo aukštesnio „įvertinimo“. Kodėl įvertinimą parašiau kabutėse? Todėl, kad vertinimas yra toks subjektyvus dalykas, kad subjektyvesnių dalykų abejoju ar išvis egzistuoja. Tai kas vienam mokytojui gali pasirodyti teisingas atsakymas, kitam mokytojui sukels tik juoko priepuolį. Kartu ir juokinga, ir graudu.
Šiuo metu viena iš juokingiausių organizacijų švietimo sistemoje – LMP (tai ne lipnūs macharadžos pirštai, o Lietuvos mokinių parlamentas). Tokia organizacija lyg ir parodo, kad patys mokiniai gali kažką keisti. Žinoma nuolat rengiami beprotiškai rimti projektai, kurie gali visiškai pakeisti švietimo sistemą, vyksta posėdžiai , bet juk šuns balsas į dangų neina. Kam reikalinga tokia organizacija, kuri nedaro nieko? Net neabejoju, kad patiems „parlamento“ nariams smagu, nes jie ne tik dirba, bet ir kas kažkiek laiko apsilanko seime, pažaidžia politikus. Reikia pripažinti – gal ir mažiau jų užmiega per posėdžius, bet vaidinti politikus jiems sekasi tikrai gerai.
Nepritapti prie sistemos tai dar nereiškia pražūti. Yra daug žymių žmonių, kurie net išmesti iš vidurinės mokyklos ar universiteto pasiekė daug:
Billas Geitsas
Albertas Einšteinas
Henris Fordas
Waltas Disnėjus
Abrahamas Linkolnas
Princesė Diana
Kristupas Kolumbas
Charle’as Dickens’as
Tomas Edisonas
Benjaminas Franklinas
George’as Geršvinas
Eltonas Johnas
Ray’us Krock’as
Wiljamas Šekspyras
Frenkas Sinatra
Džordžas Vašingtonas
Klaudas Mone
Iš Mokyklos išmesta:
Milijardierių – 25
Jungtinių Valstijų Prezidentų – 8
Astronautų – 1
Nobelio premijos laureatų – 10
Olimpinių medalių laimėtojų – 8
Oskaro laimėtojų – 62
Apie
ztkp.lt (Gytis)
ztkp.lt (Paulius)
Kaip visada geras straipsnis ir kaip (tikriausiai) visada aš jam pritariu.
Ką jau bekalbėti…
Bet galėtų išmokinti ir kaip šuns būdą susikalti. Turėčiau kur gyvent
Tik nereikia visko taip suabsoliutinti. Man mažiausiai dviejų mokymosi dalykų – lietuvių kalbos ir anglų kalbos – žinios, gautos mokykloje, praktiškai yra mano darbo pagrindas. Chemijos žinios padeda, kai, pavyzdžiui, nori išvalyti prikalkėjusį arbatinuką, fizikos žinios padeda žaisti stalo futbolą, istorija padeda suvokti, kokia linkme gali eiti pasaulis (visgi viskas sukasi ratu), darbų pamokos padeda užsirišti kaklaraištį. Bet kitas reikalas yra, kiek pats sugebi iš tos mokyklos pasiimti. Galvos ten gi niekas neatidaro ir neprideda žinių ir sugebėjimų. O tie, kurie tik siekia aukštesnių balų, gyvenime nieko taip ir nepasiekia
galime kada nors privačiai pakalbėti kad ir apie mano kartą vidurinėje mokykloje.
Gal nereikėjo imti tai kaip visos žmonijos problemos. Kiek žinai yra šalių, visai šalia, išties gana gerai susitvarkiusių švietimo sistemas.
O dėl vertinimų sistemos – niekas, kol kas, nieko realesnio dar nesugalvojo… Vis gi, didžiausios ir nesibaigiančios problemos yra su mūsų, Lietuvos švietimo sistema (kurios, mano manymu, išsispręs tikraaai negreit..gal mūsų vaikams jau bus geriau).
Berods tokio pobūdžio straipsniai turi tendenciją kartotis.
Išties paprasta pakartoti tas elementarias tiesas. Nors kažin, ar žmonėms, kurie apie tai kalba dabar yra tekę skirti daug laiko alternatyvių mokymosi sistemų analizei. Juk net ir Lietuvoje veikia ne viena mokykla – yra propaguojančių alternatyvius mokymo metodus; kai kur mokytojas išties padeda pagalbininku.
Bet pradžiai tai mane labiausiai pradžiugino statistika.
Pradžiugino savo vienpusiškumu. Kiek yra milijardierių, kurių niekas neišmetė iš mokyklos? O kiek iš tų išmestųjų savo didžiąją dalį turto ne paveldėjo, o uždirbo pradėję taip, kaip dabar gali pradėti vidutinis statistinis lietuvis?
Apie JAV prezidentus nekalbu – juk tai pagrindinė JAV problema, kad prezidentu gali tapti tik tikras amerikietis (juokiuosi).
Na, vienam astronautui galėjo ir nepasisekti.
O kaip su likusiais 171 Nobelio premijos laureatais?
Olimpiniai medaliai ir Oskarai man pasirodė menkai susiję su mokykloje gaunamomis žiniomis. Manau, kad tai daugiau talentas, arba atkaklios pastangos galva pramušti sieną.
Bet ką ši statistika apskritai parodo? Jau net nekalbant apie tai, kad tie žmonės (114 asmenybių?) galėjo mokytis skirtingose mokymo sistemose ir juos galėjo išmesti už nežinia ką (gal tas astronautas neturėjo galimybės nusikirpti, o tai buvo nepriimtina mokyklai).
Dar įdomus dalykas – pasirinkus universitetines aukštojo mokslo studijas galima sutikti ne vieną dėstytoją, kuris kaip tik ir siekia užimti poziciją: sugebėkite susirasti reikiamą papildomą informaciją kilus klausimui; sugebėkite panaudoti turimą informaciją, pritaikyti įgytas žinias; sugebėkite interpretuoti tai, ką gavote.
Mėgstu mokslinę fantastiką. 
Tačiau rezultatai būna skaudūs, o dėstytojų absoliuti dauguma studijuojančiųjų nemėgsta. Žinoma, tie, kurie supranta ko siekiama, praėjus laikui prisimena pastaruosius dėstytojus kaip vienus geresnių. Bet čia jau kitą problemą paliečiu – tuos, kurie į universitetą užsuka diplomo įsigyti.
Kalbant apie mokyklą tokiu aspektu susiduriame su kitais dalykais. Pradžiai, tai reikalingas standartizuotas vertinimas. Ir tie patys brandos egzaminai, atkreipus dėmesį į analizę, gali pasakyti šį tą ir apie gebėjimus, ne tik apie žinias. Tiesiog alternatyvi priemonė yra vadinamasis protinio lavėjimo koeficientas (IQ). Ar dar tiksliau – tai, iš ko jis kilo: žmogaus įvertinimas pokalbio metu, asmeninių savybių ir t.t. vertinimas, kurį atlieka darbdavys priimdamas į darbą. Aš asmeniškai dabar neįsivaizduoju, kaip pritaikyti tokius testus keliasdešimčiai tūkstančių mokinių kiekvieną pavasarį. Ir dar – toks testas suteikia mažai žinių apie specialybinę orientacija, kas padėtų pasirinkti žmogui tolesnio asmeninio lavėjimo (studijų, darbo?) kryptį.
Gal čia Asimovas (angl. Isaac Asimov) padėtų – reikėtų kada prisiminti jo apsakymus šia tema, berods fantastinėse ateities vizijose teko matyti automatizuotą pakopinę sistemą.
Tiek tų mano pamąstymų.
Tačiau klausimą kelti sveika. Ir nedera nusivilti savivalda, pilietine visuomene ir atskiro žmogaus svarba. Jei kiekvienas pradėsime nuo savęs, o prie mūsų prisijungs dar vienas draugas – tai vis plėsis. O tai bangai pasiekus didelį mastą, valstybė (šiosios tarnautojai) nebegalės neatkreipti dėmesio – bus imtasi veiksmų čia ir dabar. …bet klausimas, ar tikrai daug žmonių nori to pasikeitimo.
Justai, tavo komentaras vos ne ilgesnis už mano postą
O tai yra gerai. Nes aš mes su broliu siekiam, kad mūsų skaitytojai diskutuotų, nesvarbu kad pvz šia tema net mes patys nesutariam, bet tik kalbant apie tai kas yra blogai galima pasiekti permainų.
Em..tas palyginimas su hirurgu ir mokytoju iš 19 amžiaus buvo mano anglų kalbos vadovėly:D o šiaip jei nepatinka, gali nelankyt mokyklos… Bet vistiek nėra taip jau tragiškai, nepaisant mokytojų atlyginimų, kurie yra tragiški.
Nepatinka – neik ?
Be komentarų
Labiausiai patiko sąrašiukas. Smagu buvo paskaityt. Dėkui, žmogau
Dėkui tau, kad skaitai
„Nepatinka – neik ?
Be komentarų“
O ką? Ne tokia ir buka mintis: jei baigei dešimt klasių ir tave kas nors labai „veža“ (nuostabi filmo idėja / verslo planas / kalnai), pirmyn. Problema ta, kad dažnai žmonių pochuizmas („man niekas nerūpi“, „aš esu laisvas ir nesileisiu varžomas“) yra, mano nuomone, tik gynybos mechanizmas (žmogus bėga nuo problemų ir jas neigia arba pseudoneutralizuoja iš tikrųjų tik jas nustumdamas gylyn. Oi, kaip visad kreivas minčių išreiškimas) – taip pat ir tas pats „man nereikia mokyklos“: jei tu kažką darysi, tai pirmyn, tik nevegetuok; jei tau tikrai kažkas viduj kertasi, bet nieko ničnieko apie save nežinai (įdomu, ar susidarytų penki procentai Europos piliečių, kurie gilinasi į save?), tai išmok klausytis savęs (kaip Sidharta – vandens (Hermann Hesse. Sidharta). Išmok būti nuogas.
O mokyklą, kaip Justas rašė, iš tiesų galima utilizuoti
Išpešt iš jos, kas gerai. Hm.
//užklikinau ant tavo blogo, vūt.
Jokiu būdu aš neteigiu, kad man mokyklos nereikia. Man nereikia mokyklos, kur labiau vertinamas yra tas, kuris sugeba prisitaikyti prie primestų žaidimo taisyklių, o ne tas, kuris iš tikrųjų turi žinių ir jas gali pritaikyti realiame gyvenime. Man nereikia mokyklos, kur mokytojai yra visagaliai ir tik jų vienintelė tiesa yra tikra.
Aš taviškį užsiprenumeravau, įdomus pasirodė iš pirmo žvilgsnio
Paklikink dažniau ant blogo, o dar geriau užsiprenumeruok
Nežinau, gal jau buvo kažkuriame bloge toks straipsnis, bet jis labai tiksliai nusako ką aš manau taip pat
turi ką pasakyti. 
Na juk ne veltui šis blogas vadinasi taip
Tokio pačio tai tikrai nebuvo, bet juk mintys gali sutapti 
Siek tiek populistinis irasas, bet tiek to, si savaitgali vaziuoju aplankyti viena alternatyvios mokytoju rengimo koledza, kuris vadovaujasi idejom, kad mokomasi darant, learn by doing ar kaip ten, kad klase yra visas pasaulis ir is kiekvieno sutiko zmogaus galim ka ismokti ir daug panasiu netradiciniu ideju.
Jei bus idomu galesiu bloge apie tai parasyti placiau.
Linkejimai Justai
Būtinai parašyk
Gali ir paskaityti ju webe http://dns-tvind.de/
nezinau kaip yra is tikro, bet manau, kad pradzia paimta is anglu kalbos vadovelio. Metu pradzioj skaiciau teksta ir pavyzdys su gydytoju buvo lygiai toks pats
Problema yra darbdavių+mokyklų, nes mokomasi, dėl diplomo, kad su juo gauti daug litų.
O šiaip juk gyvenimas yra ne vien pinigai.
Aš mokausi vidutiniškai ir nematau reikalo mokintis geriau (tiksliau nemačiau reikalo, kai mokiausi vidurinėje mokykloje), nes vis tiek nulems egzaminų balai viską. Kaip sakoma mokamomasi ant egzamino, o paskui viską užmiršti.
Na bet juk reikia mokintis, o kaip kitaip tuos faking egzaminus išlaikysi
Nobody – Taip, pradžia iš anglų kalbos vadovėlio
Visgi norint gauti aukštą balą, reikia įdėti kažkokių pastangų, kad Tą mokytoją palenkti į savo pusę. Mokykla yra pradmenys ir labai reikalingi. Aš pavyzdžiui, mokykloje iš lietuvių kalbos visą laiką turėjau ~6 balus. Bet per baigiamąjį gavau 9 (iki 10 pakėlė Švietimo komisija ar kažkas ten). Mokytojai apšalo! Demonstravo mane vienas kitam ir negalėjo patikėti. Kodėl? Nes jie nesuprato ką aš parašiau (tada buvo galima rašyti laisva tema). Išpildžiau visus rašinio reikalavimus, bet parašiau taip, kad net pats nesuprantu. O to ko nesupranti, neturi teisės paneigti! Reiks kurį vakarą perrašyti į blogą. Būtų labai įdomu išgirsti modernios visuomenės nuomonę. Labanakt!
Šiaip tai tiesos yra, nors yra ir kita pusė: kaip bebūtų keista, mokykla tau leidžia rinktis! Leidžia rinktis tarp mokymosi vertinimui ir saviraiškos, tarp rizikos, kuri egzistuoja ir visuomenėje, kai sugalvoji ką nors naujo, ir gyvenimo taip, kaip kiti. Juk daugelis su šitomis mintimis – revoliucinėm ar ne, ne tiek svarbu – sutinka. Kas mus taip išugdė? Juk per tiek amžių mokykla nepasikeitė, taigi teigti, kad tai tėvai, auklėjimas ar pan. nelabai yra pagrindo – o kas juose tai išugdė? Štai ir išeina, kad tokį požiūrį sukuria… mokykla! Mes susidarome tą nuomonę, kurią turėtume, sintetindami mokyklos tiesą ir savo apmąstymus, net nesusimastydami, kad galbūt mokykla to ir siekia – kad mes su ja nesutiktame, kad ieškotume savo kelio. Jaunimui būdinga maištauti – neabejokite: mes surastume prieš ką kovoti ir toj alternatyvioj sistemoj, kuri mums dabar gal ir atrodo utopinė, bet tuomet mes kovotume prieš tai, kas yra siekiamybė, nes tapatinimas su būtinybe visiškai diskredituotų mūsų akyse mokyklą kaip, beje, vyksta ir dabar.
Kita vertus, galiu sutikti, kad kai kurie pasiduoda sistemai, juoba kad dalis – įvairi dalis skirtingose vietose, bet vis vien – mokytojų tos idėjos nesupranta, gal ir nenori suprasti. Jie ištikimai tarnauja efemeriškai siekiamybei, žlugdydami mažiau savimi pasitikinčius talentus bei genijus, kūrybingas, tačiau itin pažeidžiamas asmenybes. Šia prasme tikrai yra problema, nes vien statistiškai, jei neklystu, tik vienas iš tūkstančio žmonių, turinčių genetinį polinkį į genialumą, realizuoja savo sugebėjimus. Taigi gal ne pati reforma, bet bent jau kalba apie tokias reformas turėtų jiems labai padėti suprasti, kad kitos požiūris nėra blogai. Tai va tiek
Kad švietimo sistema jovalas, tai faktas.. bet mokytojas mokytojui nelygu! Savu laiku kai reikėjo baigiamuosius egzaminus laikyt, tai istoriją rinkausi, nes metai iš metų jos mus išmokė! Iš vis iš mūsų laidos, beveik visi istoriją laikė (vienas kitas kuris ne), dauguma valstybinį. Tiksliai nepamenu, bet turbūt ir išlaikė.. O aš galvojau, kad visai nieko būtų į kokią informatiką stot, bet.. pabijojau informatikos egzamino, nes tai būtų reiškę jog reiks pačiai savarankiškai jam pasiruošti ir kas garantuos, kad žinosiu ką ruoštis! (kaimas buvo.. mieste gal korepetitoriaus ieškot būtų galima). Dabar mano sesuo nori į mediciną stot.(11 kl.) Atrodo daliai egzamonų jai ir teks pačiai ruoštis..
beje, ar žinojot, kad į laidą „Penktokų iššūkis“ (ten kur visi pasirodo negudresni už penktokus) galima eit dalyvaut tik nuo 25 metų! Gal žinot kodėl?
Tam, kad žmonės jau būtų šiek tiek atbukę nuo mokyklos laikų 
Man dar 22, bet aš jau jaučiu tą atbukimą… Universitetas daro savo – net rašyt be klaidų turbūt nebesugebėčiau.. Fui.. jaučiuosi vis mažiau išsilavinus..
A) Būtų teisinga ne išvardinti enšteinus, o statistiškai panagrinėti dvi populiacijas: išmestų ir pažangių. Tuomet galėtume lyginti, kur daugiau enšteinų…
Nors širdies gilumoje minčiai pritariu, štai A. Valinskas – baigė mokyklą aukso medaliu…
B) Išvestinių ir integralų praktiškai gyvenime netaikau, bet mokydamasis apie juos praplėčiau akiratį, patobulinau mąstymą, kai kuriuos procesus dabat intuityviai suprantu žymiai geriau.
Ar mintis apie to, ko mokoma „praktinį pritaikymą“ tokia jau nekalta?
Ačiū kad nepatingėjot taip išsamiai išsakyti savo nuomonę
Jau nebeatrašinėsiu į komentarus, nes beveik viską parašiau įraše. Jūsų balsas išgirstas 
http://www.rzu.lt/?2008-02-01
Paskaičiau, supratau tavo nuomonę