Kalėdos – ne tik pilvų, bet ir pašto dėžučių pilnėjimo metas (žinoma aš apie internetines dėžutes). Vieni sveikina, linki gerų metų, o kiti grasina – užmušiu, prifloodysiu tau į blogą ir pan. Visus laiškus atidžiai perskaitau, bet skaitytojų kurie rašo iš visos širdies – ypatingai atidžiai. Norėčiau atsakyti į pirmąjį laišką. Rašo ponia Danutė iš Šilalės rajono, Šalpusnių Kaimo.

Žmogau, turintis ką pasakyti,

Pamačiusi jūsų e-mailo adresą kontaktuose sumasčiau parašyti. Jūsų blogas duoda daug daugiau informacijos ir naudingų patarimų nei visi kiti taip vadinamieji portalai kartu sudėjus. Visa mano šeima jį skaito, visi randame ką nors naudingo. Kad jūs pamatytumėt kas mūsų alytuke darosi, kai google readeryje pasirodo pranešimas apie naują įrašą! Nors esame darni šeima, bet tuo metu tiesiog pakvaištame, lekiame kaip buliai ir varžomės kuris iš mūsų pirmas perskaitys jūsų įrašą! Kadangi mano gabaritai patys didžiausi, tai ir nugaliu dažniausiai. Pirmiausiai naują įrašą perskaitau tyliai ir peržiūriu ar nėra necenzūrinių žodžių (žinau kad esate išsilavinęs, bet atsarga gėdos nedaro). Tuomet perskaitau jį garsiai (šeima įdėmiai klausosi ir stengiasi kuo greičiau įsisavinti informaciją), vyras klausydamas šypsosi, nes jam labai juokingas jūsų rašymo stilius. Sekantis žingsnis – nusikopijuoju tekstą į notepadą ir išsispausdinu įrašą sau ir savo bendradarbėms melžėjoms. Visas kolkozas žvengė po trilogijos apie blogerių karus. Tik mūsų vyr. melžėja labai supyko, nes ją užgavo jūsų postringavimai partizanine tema, laidė žaibus iš savo akių ir siuntė jus pragaran. Man nieko kito neliko, tik kibti jai į atlapus. Gerai kad vyrai mane atplėšė, nes būčiau ją pačią nusiuntusi pragaran…
Pamenu tą dieną, kai jūsų blogą papildė dar vienas autorius. Namuose net apsipykom su vyru. Jis man sako – naujas autorius tuoj pat prihvatizuos viską ir Gytis liks be internetinių namų.
Gerai kad tuo metu neturėjau nieko aštraus po ranka, nes būčiau parodžiusi ką išmokau per savigynos su peiliu kursus. Juk 2 geriau nei 1! Ir be to, tas autorius ne koks prašalaitis, o Gyčio brolis!

Po pirmojo Pauliaus įrašo vyras užsičiaupė.. Net neabejoju, kad viduje jis jautėsi pralaimėjęs, bet garsiai to nepripažino. Maždaug po ketvirto Pauliaus įrašo pastebėjau, kad mano jaunoji Agutė praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko jūsų bloge. Kai pažiūrėjau History net aiktelėjau – kiekvieną Pauliaus įrašą ji perskaito po 9 kartus per dieną. Tai paaiškino prastėjančius rezultatus mokykloje.Pirmoji meilė. Kai sulauks pilnametystės (po 6 metų), tuomet galės apie meilę galvot, o dabar tegul mokosi. Tik negalvokit, kad baru jūsų brolį, tiesiog norėjau kam nors apie tai papasakoti.
Tačiau ne viskas rožėmis klota. Po įrašo apie Stanfordo eksperimentą vyras nusprendė padaryt tokį patį eksperimentą namuose. Tad siūlau šiek tiek atsargiau rašyti. Linkėjimai nuo vyro, Agutės, Veronikos ir manęs. Visada turėkit ką pasakyti!
p.s. Prisegu savo nuotrauką

Miela Danute,

Jūsų laiškas mane pakerėjo nuo pat pirmųjų eilučių. Atrodo jūs rašote iš širdies, gal pati norėtumėte pradėti rašyti blogą? Labai dėkoju už jūsų komplimentus man ir mano broliui. Dėkoju, kad mane ginate ne tik internetinėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime. Linkėjimai jūsų šeimai, tokie skaitytojai kaip jūs – šio blogo varomasis variklis!