Pirmosios pamokos buvo truputį pagražintos (na gerai, ne truputį, o daug), dabar nusprendžiau padaryt tikrą istorijos pamoką. Rėmiausi daug šaltinių, nuo savo žinių iki wikipedijos. Jei įdomu, skaitom toliau

Amžininkai šį karą vadino didžiuoju karu, tai buvo pirmasis totalinis karas pasaulio istorijoje. Taip pat jis buvo imperialistinis – grobikiškas karas. Nuo pat 1910 metų Europą viena po kitos krėtė krizės. Europos imperijos kovojo dėl kolonijų ir įtakos sferų, čia ypač reiškėsi neseniai susikūrusios valstybės – Vokietija, Italija ir iš dalies J.A.V, didžiulį mastą įgijo ginklavimosi varžybos, susikūrė karinės sąjungos, o taikos jėgos buvo per silpnos sustabdyti jau įsibėgėjusį agresyvų nacionalizmą. Pirmasis pasaulinis karas vyko 1914 rugpjūčio 1 – 1918 lapkričio 11. Tarpusavyje susirėmė 2 priešiški kariniai blokai – Antantė (1907m.) ir Trilypė sąjunga (1882m.) , karo eigoje persivadinusi į centrinių valstybių sąjungą. Šiame kare buvo išbandyta daug naujų ginklų – kulkosvaidžiai, ugniasvaidžiai, minosvaidžiai, lėktuvai, povandeniniai laivai, nuodingosios dujos (Ipro mūšyje) , tankai ir dar daug daug kitų. Todėl ir aukų skaičius buvo labai didelis – žuvo 8-10 milijonų žmonių, sužeista apie 18-20 milijonų.

Karo pretekstas ir priežastys

Pirmojo pasaulinio karo pretekstas yra gerai žinomas – 1914 birželio 28 dieną Sarajave buvo nužudytas Austrijos – Vengrijos sosto įpėdinis Ferdinandas. O kokios buvo didžiojo karo priežastys?

• Išaugę prieštaravimai tarp didžiųjų pasaulio valstybių, ginklavimasis, o tai skatino sparti ūkio raida ir kolonijų augimas
• Naujai susikūrusios valstybės ieškojo vietos po saule
• Senosios valstybės siekė išlaikyti ir plėsti savo kolonijines imperijas (D.Britanija, Prancūzija, Rusija)
• Karinių blokų kūrimasis
• Išaugęs Europos tautų nacionalizmas (ypač pangermanizmas)
• 1912 -1913 vykę Balkanų karai

Karo pradžia

Nužudžius Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį ši imperija atsitokėjo beveik po mėnesio – įteikė Serbijai ultimatumą (šioje šalyje Ferdinandas buvo nužudytas). Jame buvo reikalaujama pasmerkti nužudymą ir atsiprašyti, nors dauguma punktų žemino Serbiją kaip tautą, bet ji įvykdė visus reikalavimus.Nepaisant to Austrija – Vengrija liepos 28 dieną su Serbija nutraukė visus diplomatinius santykius. Motina Rusija, slaviškųjų tautų „gynėja“ paskelbė dalinę mobilizaciją. Rugpjūčio 1 dieną Vokietija stojo į Austrijos – Vengrijos pusę ir pareikalavo Rusijos nutraukt mobilizaciją, šiai nesutikus paskelbė karą. Prasidėjo pirmasis pasaulinis karas

Vokietija tikėjosi per kelis mėnesius nugalėt savo varžovus, iš pradžių vakarų fronte, o po to visas pajėgas permetant į rytų frontą, taip vokiečiai tikėjosi išvengti karo dviem frontais. Šis planas neišdegė.

Iš pradžių karas prasidėjo tarp Vidurio Europos imperijų – Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos – iš vienos pusės ir Antantės valstybių – Prancūzijos, D.Britanijos, Rusijos bei Serbijos iš kitos pusės. Abi pusės planavo trumpą manevrinį karą. Prieš savo norą karo auka tapo Belgija, į kurią pagal Šlyfeno planą (Schlieffenplan) įsiveržė Vokietija, nepaisydama šios šalies neutraliteto. Karo metu į Vidurio Europos imperijų pusę stojo Osmanų imperija (vadinamasis Europos ligonis) ir Bulgarija, o į Antantės pusę – Italija, Portugalija, Rumunija bei JAV. Iki karo pabaigos į jį įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, kuriose iš viso gyveno 1,35 milijardai žmonių, t.y. apie 1/4 tuometinio pasaulio gyventojų.

Pirmajame pasauliniame kare plačiai pradėta naudoti technika (šarvuočiai, lėktuvai ir orlaiviai) bei nuodingosios dujos, tačiau tai mažai įtakojo padėtį frontuose, kuriems buvo būdingas pozicinis karas. Tokiuose mūšių laukuose, kaip prie Verdeno ir Flandrijoje, žuvo milijonai kareivių, nors tai visiškai neįtakojo karinės padėties

Karo eiga

1914 rugpjūtį vokiečių armija įžengė į Belgiją, karalius Albertas I tam pasipriešino prie Ipro. Vokiečiai, sėkmingai pralaužę prancūzų gynybą, nustūmė juos iki Marnos („Marnos taksi“) (rugsėjo 6). (rugpjūčio 30) Rytuose vokiečiai apsupo rusų armiją prie Tanenbergo. Manevrinis karas virto poziciniu karu. Pagrindiniai frontai susitelkė šiaurės ir rytų Prancūzijoje ir Rusijos vakaruose. Turkija (1914 rugpjūtis) ir Bulgarija (1916 rugsėjis) prisidėjo prie Centrinių valstybių, o Italija išdavusi Trilypę santarvę (1915 balandis) ir perėjo kariauti į Antantės pusę. 1917 Jungtinėms Valstijoms įsitraukus į karą su Centrinėmis valstybėmis, Europos konfliktas virto pasauliniu karu.

Prancūzų kareiviai

(1916) Verdeno mūšio metu, pavadintu „Verdeno pragaru“, buvo panaudota tūkstančiai patrankų ir paleista apie 50 tonų sviedinių į hektarinį žemės vienetą. Per kelis mėnesius toje teritorijoje žuvo 700 tūkst. vokiečių ir prancūzų karių. Labiausiai nukentėjo Ipro miestas Belgijoje, Somos, Marnos slėnis ir kitos fronto teritorijos.

Po Verdeno mūšio

Ipro mūšis, kuriame pirmą kartą panaudotos nuodingosios dujos

Kilę nepasitenkinimai ir maištai rodė, kad karas jau visus išvargino. Daugelyje šalių badaujanti liaudis ėmė protestuoti dėl maisto produktų stygiaus. 1916 didelis vokiečių nusivylimas pasireiškė gausiais streikais, kurie po metų virto sukilimais. 1917 masiniai maištai kėlė pavojų ir prancūzų fronto vienybei.

Jungtinių Valstijų izoliacinės politikos reikšmė buvo nesikišti į bet kokius Europos reikalus ir tarpininkauti tarp Londono ir Berlyno, siekiant sumažinti priešiškumą tarp šalių. Kada Vokietijos karinis povandeninis laivas 1915 m. paskandino D. Britanijos lainerį Lusitania, kuriuo plaukė 128 JAV piliečiai, JAV prezidentas pasakė, kad „Amerika buvo per daug išdidi kariauti“ ir pareikalavo nutraukti atakas prieš civilinius laivus. 1917 m. sausį Vokietija paskelbė, kad toliau be apribojimų tęs karinius veiksmus povandeniniais laivais. Vokietija pasiūlė Meksikai prisijungti prie Vokietijos sąjungininkų ir užpulti Jungtines Valstijas. Tai supykdė amerikiečius. Po to, kai Vokietijos povandeniniai laivai paskandino tris JAV prekybinius laivus, Vilsonas paprašė kongreso paskelbti karą prieš Vokietiją. Kongresas paskelbė karą Vokietijai 1916 m. balandžio 6 d. Jungtinių Valstijų įstojimas į karą 1917 m. galutinai persvėrė jėgų pusiausvyrą Antantės naudai

Rusija pirmojo pasaulinio karo metais

Prasidėjus karui Rusijos miestas Sankt Peterburgas pervadintas į Petrogradą, tai rusams skambėjo daug „rusiškiau“. Karo metais susilpnėja vyriausybės kritika, visuomenės dėmesys atitraukiamas nuo vidaus problemų ir visas dėmesys sutelkiamas užsienio priešams. Tuo metu Rusija buvo kaip niekad silpna , nesugebėjo aprūpinti net savo armijos.Buvo juokaujama, kad 2 kareiviams – vienas šautuvas, dviem patrankom – vienas sviedinys. Tačiau tai nedaug skyrėsi nuo tikrovės. Armija buvo demoralizuota, kai kada kariai net atsisakydavo kautis ir susibičiuliaudavo su priešais. Tačiau kilus badui rusai ėmė maištauti.

1917 maištai, demonstracijos ir streikai peraugo į 1917 Vasario revoliuciją. Caras Nikolajus II atsižadėjo sosto, ir Laikinoji vyriausybė pamėgino įkurti buržuazinę respubliką. Tais pačiais 1917 metais bolševikai, palaikomi darbininkų ir kareivių tarybų (sovietų), per Spalio revoliuciją perėmė valdžią į savo rankas. Jiems ėmė vadovauti Vladimiras Iljičius Uljanovas, dar vadinamas Lenino slapyvardžiu. Leninas ir jo bendražygiai nutarė po Petrogrado sukilimo (1917 lapkričio 7-8) įvesti bolševikų diktatūrą. Paaukoję nemažai teritorijų Vakaruose, 1918 kovo mėnesį jie Breste pasirašė taikos sutartį su Centrinėmis valstybėmis.

Leninas rėžia kalbą

Lietuva karo metais

Nujausdami artėjančią grėsmę 1914 metais į Rusiją emigruoja apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, po kelių mėnesių , 1915 metais rugsėjį, Vokietija okupuoja Lietuvą, ją įjungdama į Oberosto karinės administracijos sudėtį, su centru Kaune.

Rugsėjo 18-22d. Vilniuje surengta konferencija, jos svarbiausias nutarimas – Lietuva turi tapti nepriklausoma, demokratine valstybe. Sudaryta 20 asmenų taryba, pirmininkas – A.Smetona.

1917 gruodžio 11 dieną Lietuvos taryba spaudžiama Vokietijos priėmė aktą, kuriame skelbė:

• Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą
• Deklaruoja amžinus ryšius su Vokietija, susieta 4 konvencijomis.

Tai sukėlė didelį nepasitenkinimą visuomenėje ir krizę Lietuvos taryboje, tuomet kaip kompromisas 1918 metais vasario 16 dieną gimė Lietuvos nepriklausomybės aktas (pirmininkas J.Basanavičius). Vokietija mėgino gudrauti, pripažindama Lietuvos nepriklausomybę pagal Gruodžio 11 aktą, kuriame deklaruojama amžini ryšiai.

Vasario 16 akto signatarai (Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis)

Lietuvos taryba, bijodama aneksijos nusprendė kviesti Viurterburgo kunigaikštį Vilhelmą Fon Urachą, kuris turėjo tapti Lietuvos karaliumi, tačiau šiam žingsniui buvo pasipriešinta.

Karo pabaiga ir padariniai

1918 metais sausio 8 dieną J.A.V. Prezidentas Vilsonas paskelbė 14 punktų programą

Kovą pradėtas vokiečių puolimas nedavė vaisių, liepą į kontrapuolimą perėjo sąjungininkai , lapkričio mėnesį Vokietijoje prasidėjo revoliucija, nuverstas kaizeris.Valdžia atiteko socialdemokratams, pradėjo irti Austrijos – Vengrijos imperija, lapkričio 3 dieną ji pasirašė paliaubas , o lapkričio 11 – Vokietija. Pasaulinis karas pasibaigė. Jo padariniai :

• 10 milijonų žuvusių
• Materialiniai nuostoliai
• Žlugo Europos imperijos
• Politinio žemėlapio pasikeitimai (susikūrė Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Čekoslovakija, Austrija, Vengrija,  Jugoslavija)

Versalio taika

1919-1920 metais Paryžiaus priemiestyje Versalyje vyko taikos konferencija. Joje dalyvavo daugelio šalių vadovai, nors pagrindiniais smuikais griežė J.A.V, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Taikos sutartis, pasirašyta su Vokietija pažemino vokiečių tautą, kadangi:

• Buvo apkarpyta teritorija (Klaipėdos kraštas atiteko prancūzams)
• Vokietija neteko visų kolonijų
• Turėjo sumokėti reparacijas
• Apribota ginkluotė
• Demitaralizuota Reino zona